Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusijos BVP 2023 m. pakilo 3,6 proc., tai yra, daugiau nei pasaulio BVP augimo tempas, kyla klausimas ar sankcijos turėjo kokio nors poveikio Ukrainą užpuolusiai valstybei.
Kiek suveikė sankcijos?
„Sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai nebuvo toks didelis, kokio galbūt buvo galima tikėtis, nes sankcijos yra stiprios tiek, kiek yra stipri silpniausia jų grandis. Rusija pakankamai greitai surado kaip tas sankcijas apeiti“, – portalui tv3.lt teigė vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekspertas pabrėžė jog eksportas per Kiniją į Rusiją yra didesnis nei eksportas iš Rusijos į Kiniją. Tad kol vyrauja tokia situacija, tol Rusija gauna gyvybiškai svarbių prekių tiek ekonomine, tiek politine prasme.
Tačiau „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ragina kritiškai vertinti tokį staigų šalies BVP augimą. Jo teigimu, tai viso labo yra matematinio pobūdžio augimas.
„Rusijos ekonomika paskutinius keletą metų nuo karo pradžios krito ir BVP augimas yra labiau matematinio pobūdžio, kuris parodo, kad ekonomika galbūt šiek tiek stabilizavosi ir techniškai auga. Be to, ji auga nuo labai žemo lygio, kuris krito“, – portalui tv3.lt teigė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, vartotojų tarpe buvo daug neapibrėžtumo, dėl kurio vartotojai nustojo vartoti, tad teigti, jog sankcijos neturėjo jokios įtakos nėra visiškai tikslinga, ypač kalbant apie energetiką.
Rusijos pajėgumai
Klausimas, ar Rusijos karui sutelkta ekonomika dar gali ilgai sėkmingai gyvuoti, ekonomistus priverčia abejoti. A. Izgorodino teigimu, susitelkimas į vieną sritį gali būti labai pavojingas.
„Manau, kad tai yra rizikinga strategija, nes fokusas į vieną sritį, pamirštant kitas sritis, visada yra rizikingas, nes tiek investicijų pasaulyje, tiek makroekonomikos pasaulyje visada galioja ta pati taisyklė, kad tavo aktyvus reikia diversifikuoti.
O jeigu valstybė fokusuoja savo investicijas ir valstybės išlaidas į vieną segmentą, kaip šiuo atveju į gynybą ir karo pramonę, reiškia, automatiškai nukenčia kitos šakos, nes naftos kaina šiuo metu nėra labai aukšta“, – tvirtino ekonomistas.
Jis pridūrė, jog karo išlaidos bus didinamos kitų išlaidų segmentų sąskaita. Tai reiškia, kad gali nukentėti tokios sritys, kaip socialinės išmokos.
Karo baigtis
Kadangi Rusijos ekonomika yra sutelkta karui, kyla klausimas ar jam pasibaigus, žlugs ir šalies ekonomika. A. Izgorodinas teigė, jog Rusijos ekonomikos rodikliai priklausys nuo kelių dalykų. Vienas iš jų – susitarimas tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio.
„Jeigu bus kažkoks susitarimas, tai kokio pobūdžio bus tas susitarimas? Atitinkamai pagal to susitarimo lygį, Vakarai tikriausiai spręs dėl sankcijų. Tai manau, kad labai didele dalimi Rusijos ekonomikos rodikliai po karo pabaigos, jeigu taip atsitiks, priklausys nuo to, koks bus susitarimas tarp Rusijos ir Vakarų, dėl sankcijų“, – teigė ekonomistas.
Ž. Mauricas pridūrė, kad jei Rusija laimėtų, ji sugebėtų plaukti pasroviui, bet nereiktų atmesti galimybės, kad šalyje infliacija vis dar bus.
„Priklauso kokia karo baigtis, jeigu baigtis būtų Rusijos pergalė ar netgi įšaldytas konfliktas tai, manau, kad jie išplauktų pasroviui. Nemaža tikimybė, aišku, infliacijos šuolį jie turbūt turės dar tęsti, nes labai didžiulis pinigų kiekį įeina ir ekonomiką“, – teigė ekonomistas.
Išleisti pinigai
CNN teigimu, V. Putinas pasirašė įstatymą, numatantį 2023 m. skirti 4,98 trilijono rublių (48 mlrd. eurų) „nacionalinei gynybai“. Tačiau pagal vyriausybės dokumentą, kurį išanalizavo „Reuters“, ši suma padvigubėjo iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd. eurų). Tai beveik triskart daugiau, nei Rusija išleido gynybai 2021 m.
Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) Rusijos ekonomikos specialistas Richardas Connolly skaičiuoja, kad Rusijos išlaidos karui 2023 metais gerokai viršys 92,5 mlrd. eurų. Prieš plataus masto invaziją Rusija gynybai išleisdavo apie 3–4 proc. savo metinio BVP, o dabar išlaidos gali siekti 8–10 proc.
