kelių vinjetėsKlaipėdoje transporto priemonių savininkus ir vairuotojus piktina tai, kad išvažiavę iš Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir įvažiavę į Jakų žiedą, turi mokėti kelių naudotojo mokestį, netgi jei šiuo keliu važiuoja itin trumpą atstumą. Jakų žiedas yra magistralinio kelio dalis, todėl vairuotojai, neturintys vinjetės, yra baudžiami. Įmonių savininkai sako, kad ši tvarka nelogiška ir neketina taikstytis su tokiais valdžios institucijų sprendimais.
Prieš trejus metus susisiekimo ministro patvirtintame apraše dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos nurodyta, jog vairuotojai ar transporto priemonės savininkai, prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Taip pat pridedama, kad yra išimčių – tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima įsigyti vinjetę, tai būtina padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Naudotojo mokestis netaikomas, jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokamą kelią, žiedinėse sankryžose. Taip pat už magistralinį kelią nemoka ūkio veiklos subjektai, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo.
Iš pirmo žvilgsnio šis teisės aktas neturi jokių spragų, tačiau, pasigilinus į šią mokėjimo už naudojimąsi keliais problemą, paaiškėjo, jog esama nemažai sumaišties.
Išvengti baudos beveik neįmanoma
Muitinės departamento Mobiliosios grupės pareigūnai Klaipėdoje darbuojasi itin uoliai – išvengti baudos nesusimokėjus kelių mokesčio beveik neįmanoma. „CargoNEWS“ kalbintų Klaipėdos įmonių savininkai sako, kad šalia „Ermitažo“, įsikūrusio šalia kelio Klaipėda–Palanga, veikia neoficialus muitinės postas.
„Eismas yra sureguliuotas taip, kad išvažiavęs iš LEZ, turi įvažiuoti į Jakų žiedą, kuris jau traktuojamas kaip magistralinis kelias. Tarkime, jei reikia nuvežti statybines medžiagas iš uosto į „Ermitažą“, reikia dėl kelių šimtų metrų pirkti vinjetę, nors tai yra miesto aplinkkelis. Kelio atkarpa nuo Jakų žiedo iki sankryžos į Kretingą neturėtų būti mokama. Dabar ten nuolat stovi muitininkai ir žvalgosi su žiūronais, tykodami pažeidėjų. Mūsų įmonės vairuotojas neseniai buvo nubaustas 900 Lt bauda“, – piktinasi Artūras Telmentas, A. Telmento IĮ savininkas.
Anot jo, sprendimas apmokestinti visą kelią Klaipėda-Palanga, kuris prasideda nuo Jakų žiedo, yra prasilenkiantis su sveiku protu. „Mokama turėtų būti tik nuo sankryžos į Kretingą, o už Klaipėdos aplinkkelį – ne. Kur matyta – visoje Europoje aplinkkeliai nemokami. Juk nereikia mokėti už tai, kad apvažiuoji Paryžių ar Madridą. Tarkime, reikia vilkiku nuvažiuoti į servisą, įsikūrusį šalia Jakų žiedo, – turi pirkti vinjetę, arba net su N1 kategorijos „Opel Combo“ važiuodamas nusipirkti TIR‘ų į „Linavos servisą“ – vėl moku, nepaisant to, kad nuo Jakų žiedo tenka pavažiuoti maždaug 500 metrų”, – dėsto A. Telmentas.
Jis pabrėžia, kad finansinių problemų sukelia net kelionė iš biuro į miesto centrą. „Automobiliu „Opel Combo“ darbiniais reikalais važinėjame mieste, tačiau, atsiradus poreikiui, iš biuro, įsikūrusio LEZ teritorijoje, patekti, pavyzdžiui, į Liepų g. – jau problema, nes turime mokėti 20 Lt vinjetės mokestį”, – teisės aktų spragas vardija transportininkas.
A. Telmentas sako, kad šiuo metu sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai gaišta savo laiką teršdami miestą, norėdami išvengti šio mokesčio. „Tarkime, jei esi dalinai pasikrovęs ir reikia važiuoti į Liepų g., tai tenka iki ten važiuoti miesto teritorija, nors važiuojant tiesiai link Palangos, užtruktume 7 minutes, o dabar reikia sugaišti pusvalandį“, – dėsto individualios įmonės savininkas.
Vidas Augaitis, UAB „Vitransa“ generalinis direktorius taip pat pritaria A. Telmento išsakytoms mintims. „Išvažiavus iš LEZ, bent jau iki miesto ženklo, kelias turėtų būti nemokamas, nes nėra kito būdo patekti į miestą kaip tik Jakų žiedu. Man priimtina idėja, kad kelio atkarpa nuo Jakų žiedo iki posūkio į Kretingą būtų nemokama. Mes nesame bausti, nes nuolat perkame vinjetes. Kenčiame ne tik mes, bet ir tie, kurie važiuoja pas mus į sandėlius. Norėdami pavažiuoti 100 metrų atkarpą turi išleisti 20 Lt. Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ kartu su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija turėtų imtis spręsti šią problemą“, – svarsto V. Augaitis.
Piktinasi be reikalo
Šarūnas Baublys, LR Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktorius, laikosi nuomonės, kad problemos Klaipėdoje suvokimas yra neadekvatus priimtiems teisės aktams. „Iš tokio transportininkų problemos pateikimo tarsi susidaro įspūdis, kad kažkas yra skriaudžiamas ir kad tos surinktos lėšos eina į kažkieno kišenes. Mokesčius nustato valstybė ir jie keliauja į valstybės biudžetą. Visi, kas naudojasi infrastruktūra, turi už ją susimokėti“, – aiškina Susisiekimo ministerijos atstovas.
Pašnekovas pabrėžia, kad visoje Europoje kelių naudotojai moka keliasdešimt kartų daugiau negu Lietuvoje. „Jie moka už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, o pas mus už 20 Lt gali važinėti visą dieną. Įvažiavimai į daugelį Europos miestų taip pat yra mokami, o į kai kuriuos, vadinamuosius „žaliuosius“ miestus, išvis negalima važiuoti. Lietuvoje situacija nėra pati blogiausia. Yra apmokestinta tik 18 magistralinių kelių“, – sako Š. Baublys.
Specialistas, paklaustas, kaip vertina transportininkų nusiskundimus dėl mokėjimo už trumpas kelio atkarpas, sako, jog nors vežėjus tai piktina, tačiau priimtas teisės aktas yra optimalus variantas ir problemos čia kelti neverta. „Sunkiasvorė transporto priemonė vis tiek išvažiuoja į magistralinį kelią, o ne vien važinėja mieste, tai anksčiau ar vėliau vinjetę tenka pirkti. Jei transportininkai bando sutaupyti važiuodami mieste, tai nėra racionalus sprendimas, juk vis tiek tas dvidešimties litų sutaupymas atsisuka prieš juos – sudegina daugiau degalų, teršia miestą. Mano galva, tai kažkoks principingas įsitikinimas – aš nemokėsiu. Atsakau formaliai – jei toje magistralinio kelio dalyje yra degalinė ar kitas vinječių prekybos taškas – įsigyti vinjetę būtina. Šio teisės akto negaliu traktuoti nei siauriau, nei plačiau“, – teigia Š. Baublys.
Pasak jo, Lietuvos vežėjai išsiderėjo nemažai palankių sąlygų. Iš pradžių buvo siūlyta įvesti tik metinį kelių naudotojų mokestį, tačiau, atsižvelgus į vežėjų pageidavimus, buvo nuspręsta leisti įsigyti metinę, mėnesinę ir dienos vinjetę.
„Daugelyje ES šalių vietiniai vežėjai gali įsigyti tik metinę vinjetę. Taip pat buvome siūlę, kad vinjetės galiojimas laikas būtų nuo sausio 1 d. iki kitų metų sausio 1 d., bet Lietuvos vežėjų irgi tai netenkino. Vėl radome bendrą sprendimą – šiuo metu metinė vinjetė galioja nuo jos įsigijimo datos vienerius metus. Tai mums labai didelis trukdis, nes planavome, kad visos vinjetės bus vienos spalvos. Tai būtų gerokai palengvinę kontroliuojančių pareigūnų darbą – jie iš tolo būtų matę, ar transporto priemonė turi vinjetę, o dabar atsiradę net dvi jų spalvos“, – aiškina Susisiekimo ministerijos pareigūnas.
Š. Baublys patikina, kad priėmus teisės aktą su dar daugiau išimčių, atsirastų tokių, kurie piktybiškai bandytų nemokėti mokesčių. „Neįmanoma visiems įtikti, bet jei šitas dokumentas pasirodė, vadinasi, bendras sprendimas buvo rastas“, – apibendrina specialistas.
Šimtatūkstantinės baudų sumos
Muitinės departamento (MD) duomenimis, pernai už važiavimą magistraliniais keliais nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio buvo skirta 365 000 Lt baudų. Pasak MD Pažeidimų prevencijos skyriaus Fizinio tikrinimo koordinavimo poskyrio viršininko Alono Ritvo, įprastai skiriamos minimalios, administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos, jei vairuotojas metų laikotarpyje nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus. Jos, priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos, siekia nuo 600 iki 2600 Lt.
Muitinės departamento atstovas, paprašytas pakomentuoti transportininkų nusiskundimus dėl kelių naudotojo mokesčio Klaipėdoje, sako, jog MD Mobilioji grupė dirba gerai ir baudžia vadovaudamiesi priimtais teisės aktais. „Jei vežėjai mano, kad buvo nubausti neteisėtai, jie turi galimybę apskųsti tokį sprendimą. Mano nuomone, jų pasiūlymas įtraukti tam tikras magistralinio kelio atkarpas į teisės aktus kaip nemokamas, atrodo pagrįstas. Jei bus priimtas toks sprendimas, MD jo laikysis“, – komentuoja A. Ritvas.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) prie Susisiekimo ministerijos atstovai problemą Klaipėdoje komentavo itin lakoniškai. VKTI Klaipėdos regiono departamento direktorius Romas Valevičius, paklaustas, kokius galimus problemos sprendimus įžvelgia, sako, jog išvažiavime iš Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir įvažiavime į Jakų žiedą, VKTI kontrolės nevykdo. „Kokiai kategorijai priklauso keliai VKTI irgi nenustato“, – apibendrina R. Valevičius.
Kol vienos valdžios institucijos aiškina, jog mokesčių už kelius problema neįeina į jų kompetencijos ribas, kitos – skaito įstatymą tik taip, kaip jis parašytas, neįsigilinę į esančius niuansus, Lietuvos vežėjai sukandę dantis perka vinjetes, nes bijo, kad eilinį kartą bus nubausti.
Žydrė Dargužytė
