280 mln. litų - tiek pinigų valstybė sutaupytų, jeigu socialinės paramos neskirtų tiems, kuriems ji nereikalinga. Taip mano kai kurie ekspertai.
Valdžiai ieškant, iš kur paimti 200 mln. litų pedagogų atlyginimams didinti, 280 mln. litų per metus pagal įstatymą atsiranda kišenėse tų žmonių, kuriems jokios pagalbos nereikia. Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), komentuodamas tyrimų bendrovės RAIT atlikto gyventojų tyrimo duomenis.
Apsieitų be paramos
Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti, kokiai daliai šalies gyventojų reikalinga socialinė parama: išmokos vaikui, lengvatiniai viešojo transporto bilietų tarifai, socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijos.
Apklausus tiek paramą gaunančius, tiek ir jos negaunančius šalies gyventojus, paaiškėjo, kad pusei gyventojų tokia parama nereikalinga. Iš visų, kurie nejunta socialinės paramos poreikio, kas penktas ją gauna.
Atsisakius skirti išmokas vaikui tiems, kurie gali apsieiti ir be jų, valstybės biudžetas sutaupytų 200 mln. litų. Taip mano LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas. Iš šių metų biudžeto išmokos vaikui mokamos 745 tūkst. vaikų, ši išmoka sudaro 52 litus per mėnesį arba 624 litus per metus.
Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad išmokas vaikui gauna 14 proc. apklaustųjų, iš kurių beveik 40 proc. teigė, kad tokia parama jiems nebūtina.
Tyrimo duomenys rodo, kad pernai socialinę paramą iš viso gavo 35 proc. šalies gyventojų. Daugiausia jų gavo išmokas šeimai, auginančiai vaikus. Kas dešimtas apklaustasis galėjo naudotis transporto lengvatomis, tačiau beveik pusei jų tokia parama esą buvo nereikalinga. Kompensaciją už šildymą, vandenį, kietąjį kurą ir dujas gavo 6 proc. apklaustųjų, slaugos ir priežiūros išlaidos buvo kompensuojamos 2 proc. apklaustų gyventojų.
Tik tiems, kam reikia
LLRI manymu, tokie rezultatai reiškia, kad Lietuvos socialinės paramos politikai dar yra kur tobulėti. G.Kadziausko teigimu, atsisakius skirtingų paramos fondų, socialinė parama būtų panaudota efektyviau, o paramą reikėtų teikti išsiaiškinus, kam ji išties reikalinga - pagal turto ir pajamų testą.
Ingos Nausėdienės, RAIT Rinkos analizės ir tyrimų grupės valdybos pirmininkės žodžiais, socialinė parama labiausiai reikalinga bedarbiams, pensininkams ir tiems asmenims, kurių vieno šeimos nario pajamos per mėnesį nesiekia 500 litų.
Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento direktoriaus pavaduotoja Audra Mikalauskaitė LŽ komentavo šio tyrimo duomenis:
„Socialinė parama yra dvejopa: universali parama, kuri teikiama netestuojant asmens turto ir pajamų (parama šeimai, auginančiai vaikus, transporto lengvatos atskiroms socialinėms grupėms) ir tikslinė parama, kuri skiriama įvertinus šeimos turtą ir pajamas (kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, socialinė pašalpa ir pan.).
Didžioji dalis teigusiųjų, kad jiems paramos nereikia, kalba apie universalią paramą, t. y. paramą šeimai ir transporto lengvatas. Tyrimais patvirtinta, kad Lietuva buvo viena ES valstybių, kuri visiškai neturėjo universalios tikslinės paramos vaikams ir dėl to anksčiau buvo kritikuojama įvairių tarptautinių organizacijų dėl šeimų, auginančių vaikus, ir pačių vaikų skurdo bei socialinės atskirties.
Tyrimais įrodyta, kad testuojama parama (t. y. atrenkant paramos gavėjus) neretai dėl administravimo išlaidų yra gerokai brangesnė nei universali parama. Manome, kad buvo būtina įvesti universalią paramos rūšį ir tai buvo daroma palaipsniui, atsižvelgiant į valstybės galimybes.
Tai, kad parama nereikalinga, pagal amžiaus grupes daugiausia teigė jaunimas, t. y. 15-24 metų respondentai (tai sudaro apie 30 proc. respondentų). Manome, kad didžioji šios amžiaus grupės atstovų dalis savo vaikų dar neturi, neaugina, todėl, mūsų manymu, negali tinkamai įvertinti skiriamos paramos.
Tie, kurie sakė, kad jiems reikia teikiamos paramos, buvo vyresni, pensinio amžiaus žmonės, turintys pagrindinį arba pradinį išsilavinimą (50 proc.) ir tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės nei 500 litų per mėnesį. Tokių buvo beveik 70 procentų. Senatvės ar neįgalumo pensija ir įvairios valstybės išmokos turbūt yra vieninteliai šios amžiaus grupės atstovų pajamų šaltiniai.“
Valdonė Savulionytė
