Suvilioti valdžios pažadų apie ilgalaikius milijardinius užsakymus, kelininkai prisipirko naujos įrangos už šimtus milijonų, įlindo į skolas.
Tačiau sumažinus kelių finansavimą jie negalės panaudoti net ir Europos Sąjungos (ES) fondų skirtų lėšų. Šiose įmonėse tūkstančiai žmonių neteks darbo.
Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą nuo 80 iki 55 proc. sumažinti iš akcizų surenkamų lėšų atskaitymus į Kelių priežiūros ir plėtros programą. Programai bus pervedama 55 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotą benziną, dyzelinius degalus, biodegalus ir automobiliams skirtas suskystintas dujas.
Dėl to kitais metais jos finansavimas sumažės beveik 200 mln. litų. Kelininkai teigia, kad kelių tiesimo ir priežiūros rinka kitais metais smuks apie 36 proc., arba daugiau nei 650 mln. litų.
Be to, jau už šiais metais atliktus darbus valstybė jiems skolinga daugiau nei 400 mln. litų. Gruodžio pradžioje užbaigę darbus ir išleidę žmones atostogų įmonių vadovai šiandien nežino, kiek ir kada jų galės susigrąžinti į darbą - tai lems jau ne žiemos sezono pabaiga, kaip būdavo kasmet. Tūkstančiai Lietuvos žmonių pavasarį darbo kelių tarnyboje nebegaus.
Prasiskolino bankams
Per pastaruosius keletą metų kelininkų padėtis gerokai sustiprėjo tiek dėl užsakymų gausos, tiek dėl nuolat didinamo darbuotojų skaičiaus ir investicijų į naujas technologijas. Taip LŽ teigė UAB "Kelda" direktorius Vladimiras Šaškovas. "Per praeitus metus papildomai įdarbinome apie 80 žmonių. Šiais metais prisipirkome technikos už 5 mln. litų, kadangi turėjome kelio darbų perspektyvą trejiems metams už 2 mlrd. litų. Kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos atstovai su mumis kalbėjosi, prašė stengtis įvykdyti įsipareigojimus. Tam, kad nenuviltume užsakovų, investavome į naujas technologijas ir darbuotojus. Techniką pirkome savo lėšomis imdami paskolas iš bankų arba įsigydami išperkamąja nuoma. Dabar esame iki ausų prasiskolinę. O juk darbų buvo žadėta iki 2013 metų. Sustojus apyvartai, tiesiog nežinome, kaip išsikapstysime iš tokios padėties", - neslėpė tragiškos kelininkų padėties bendrovės direktorius.
Pasak V.Šaškovo, šiandien ši įmonė yra pajėgi vykdyti didžiulius užsakymus, tačiau dėl Vyriausybės priimto sprendimo mažinti kelių finansavimą ji bus priversta atleisti daugelį darbuotojų. "Tokia šiuo metu yra visų kelininkų padėtis. Mūsų bendrovė bus priversta atleisti apie 60-70 žmonių iš karto. Savo lėšomis paruošėme specialistus dirbti su nauja pačia įvairiausia technika. Aišku, teks atleisti jaunimą, kadangi senesnio, ilgiau dirbusio žmogaus neišvarysi", - konstatavo jis.
Tūkstančiai žmonių - į gatvę
Asociacijos "Lietuvos keliai" vadovas Sigitas Budrys LŽ patikino, kad dėl netikėto valdžios sprendimo atimti žadėtą finansavimą kelininkams gresia bankrotai, masinis darbuotojų atleidimas, o dėl to - ir valstybės socialinės problemos.
"Kelininkai patys ketina atleisti apie 3 tūkst. darbuotojų, tos įmonės, kurios aprūpindavo mus technika, planuoja atleisti dar apie 4 tūkst. žmonių. Nebus mokami mokesčiai, įmokos "Sodrai", kuri nesurinks biudžeto, neturės iš ko mokėti bedarbiams pašalpų - ši spiralė įsuks vis daugiau problemų. Kalbant apie techninius dalykus, kelius reikia nuolat prižiūrėti, neprižiūrimi jie nusidėvės. Neprižiūrėtam keliui po kelerių metų reikės dvigubų ar net trigubų lėšų. O ką galima padaryti už 3 centus? Sumažinus finansavimą, gerokai smuks ir kelių priežiūra, ir remontas", - kalbėjo asociacijos vadovas.
Pašnekovas aiškino, kad įmonės skyrė didžiulius pinigus naujoms technologijoms 10-15 metų į priekį, kadangi buvo "primaitintos" valstybės pažadais apie ilgalaikius darbų planus. Jis pasakojo, kad kelininkai buvo raginami pirkti naują įrangą, įdarbinti kuo daugiau žmonių, kad galėtų vykdyti numatytus projektus.
"Technikos pripirkta už šimtus milijonų litų. Dabar įmonėms belieka sustatyti tuos įrenginius prie tvoros ir skaičiuoti už juos
amortizacijos atskaitymus, jau nekalbant apie paskolas bankams", - skundėsi jis.
Anot S.Budrio valdžios vyrai tik linksi galvomis, neva supranta, kaip kelininkams bus sunku, bet nė piršto nepajudina, kad palengvintų jų dalią.
ES paramos lėšoms užkirstas kelias
S.Budrys pabrėžė, kad valdžios sprendimai užblokavo net galimybę kelininkams pasinaudoti ES lėšomis. "Norint gauti ES paramos lėšų, jos gavėjai beveik pusę projekto vertės turi dengti patys, tačiau mūsų įmonės to padaryti negalės, nes neturės iš ko. Todėl, valstybei neskiriant pakankamo bendrojo finansavimo, kitais metais nebus panaudotos ir ES skiriamos lėšos. Nesuprantu, kodėl valdžios atstovai balsavo net ir prieš Lietuvos įmonių galimybę pasinaudoti bendrijos pinigais", - stebėjosi jis.
Asociacijos vadovas patikino, kad kelininkai sutinka dėl akcizų pajamų atskaitymo į Kelių priežiūros ir plėtros programą mažinimo iki 65 proc., tačiau toks mažinimas varys į bankrotus.
"Mes prašėme, kad toks įstatymas įsigaliotų po metų, tačiau valdžia neatsižvelgė nė į vieną mūsų pageidavimą ar pasiūlymą. Pasaulio pavyzdžiai rodo, kad norint įveikti krizę reikia dirbti, o kaip mes ją įveiksime, jei stovėsime patvoryje. Lietuvai reikia investicijų, bet iš kur jų bus, jei kelių būklė suprastės. Juk vienas užsienio investuotojų keliamų prioritetų - tinkama infrastruktūra. Nebus sutvarkytų kelių - nesulauksime ir investicijų", - konstatavo S.Budrys.
Šimtai milijonų valdžios skolų
Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas, kalbėdamas su LŽ pripažino, kad dėl sumažintų akcizų pajamų atskaitymo kelininkams, jie nebegalės panaudoti ir ES lėšų, nes neturės pinigų bendrajam finansavimui.
"Finansų ministerijai yra pateiktas prašymas, kad bendrajam finansavimui reikalingos lėšos būtų padengtos iš valstybės biudžeto. Tačiau atsakymo kol kas nėra. Gavus valstybės paramą ne taip skaudžiai būtų mažinama kitų metų darbų programa. Šiuo metu su Kelių direkcija tariamės, kokius darbus paliksime, o kokius reikės pristabdyti", - pasakojo jis apie susidariusią padėtį.
Ministerijos sekretorius pripažino, kad kelininkų finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, nes jie prisipirko naujų, pažangių technologijų, įvairios specializuotos įrangos, kurią panaudoti mažėjant projektų finansavimui bus labai problemiška. Jis teigė, kad kelininkai padidinus akcizus negaus apie 0,5 mlrd. litų.
Pašnekovas patvirtino, kad valstybė kelininkams skolinga daugiau kaip 400 mln. litų už šiemet atliktus darbus. "Skola atsirado dėl klaidinamų prognozių, nes buvo tikimasi gauti daugiau pajamų iš akcizų įplaukų, taip pat ES pinigų. Yra tikimybė, kad visų lėšų grąžinti rangovams nepavyks dėl sunkmečio, tačiau Finansų ministerijos prašome, kad didžiąją dalį pinigų pervestų iki šių metų pabaigos. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą, kelininkams turi būti pervesta 1,8 mlrd. litų, tačiau šiuo metu jie gavo 1,5 mlrd. litų. Taip pat nesumokėti europiniai pinigai - per 300 mln. litų, iš kurių Finansų ministerija žada apmokėti 200 mln. litų", - skaičiavo R.Gradauskas.
Faktai
Ankstesnės Vyriausybės parengtos 2009 metų valstybės investicijų programos projekte automobilių keliams prižiūrėti kartu su ES paramos lėšomis buvo numatyta 1,270 mlrd. litų - 283,5 mln. litų mažiau nei šiemet.
Pasaulio banko duomenimis, tūkstančiui kilometrų valstybinės reikšmės kelių 2007 metais Lietuvoje skirta apie 48 tūkst. litų, o Lenkijoje - 9 kartus daugiau. Lietuvą lenkia ir kitos šalys: Vokietija ir Slovėnija keliams skiria 8 kartus, Italija - 7, Didžioji Britanija - 15,5, Prancūzija - 18, Norvegija - 6 kartus daugiau lėšų nei Lietuva.
Eglė KAPOČIŪTĖ
