Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisme įrodinėja, kad projekto sprendiniai prasilenkia su miesto planavimo dokumentais.
Nepaisant to, kad teismas statybų kol kas nesustabdė, inspekcija pabrėžia griežtą taisyklę – šiuo metu milijoniniai darbai tęsiami išimtinai paties statytojo, tai yra savivaldybės, rizika.
„Vilnius Tech“ ekspertės vertinimu, šios rizikos kaina gali būti milžiniška. Nepalankus teismo sprendimas miestui galėtų reikšti būtinybę iš naujo koreguoti projektą, ardyti dalį jau įrengtos infrastruktūros, o šias klaidas apmokėti iš miesto biudžeto.
Savivaldybė darbus planuoja baigti iki rudens
Nepaisant to, kad šio svarbaus projekto likimas šiuo metu sprendžiamas teismuose, Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas situaciją vertina ramiai ir teigia, kad kilęs ginčas dėl projekto yra valdomas.
„Projektas sėkmingai vyksta, o kilę nesutarimai sprendžiami mediacijos procesu“, – situaciją tv3.lt portalui apibendrino P. Pachomovas.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, šiuo metu baigiamos įrengti jungiamosios gatvės. Dar liko pakloti viršutinį asfalto sluoksnį ir atlikti kelio ženklinimo darbus.
Pasak P. Pachomovo, pirmąjį Pietrytinio aplinkkelio statybos etapą sudaro trys atkarpos. Viena jų – maždaug 1,5 kilometro ilgio ruožas ties Amalių pervaža – eismui atverta prieš dvejus metus.
Savivaldybės teigimu, šiame ruože įrengti nauji viadukai, žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat atnaujinti požeminiai inžineriniai tinklai.
Savivaldybė nurodo, kad visą Pietrytinio aplinkkelio projektą sudaro keturi etapai. Juos įgyvendinus, maždaug 11 kilometrų ilgio trasa turėtų sujungti magistralę A1 su „Via Baltica“ keliu Varšuvos kryptimi.
Patikrinus du leidimus nustatyta pažeidimų
Statybos inspekcija dviejų Kauno miesto savivaldybės išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą patikrino dar 2023 metų vasarą. Buvo vertinami skirtingi dokumentai (vienas išduotas statybai, kitas – rekonstrukcijai), o abiejuose užfiksuotas tas pats esminis pažeidimas.
VTPSI konstatavo, kad abiejų projektų sprendiniai neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. Tiksliau – juose numatyti gatvės techniniai parametrai neatitiko planuose įtvirtintos A2 kategorijos gatvės parametrų ir jai privalomų techninių reikalavimų.
Be šio pagrindinio neatitikimo, inspekcija rado ir specifinių trūkumų. Vertinant vieną iš leidimų nustatyta, kad projekto dokumentus pasirašė ne visi tai privalėję padaryti asmenys.
Tikrinant kitą dokumentą paaiškėjo, kad nebuvo įgyvendinti Statybos įstatyme numatyti reikalavimai, būtini norint įgyvendinti statytojo teises rekonstruojant inžinerinius tinklus.
Atsižvelgusi į šias išvadas, VTPSI kreipėsi į teismą. Inspekcija siekia panaikinti konkrečių abiejų statybą leidžiančių dokumentų dalių galiojimą ir pašalinti atitinkamus statybos padarinius. Tai reiškia, kad teisme ginčijamas ne visas Pietrytinio aplinkkelio projektas, o tik konkrečios jo dalys.
Gatvės kategorija lemia visos jungties funkciją
„Vilnius Tech“ Kelių katedros docentė Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė pabrėžia, kad gatvės kategorija nėra vien formalus įrašas projekto dokumentuose. Gatvių tinklas, jo poreikis ir planuojamos kategorijos nustatomos rengiant miesto bendrąjį planą, todėl žemesnio lygmens techniniai projektai privalo jį atitikti. Norint daryti pakeitimus, pirmiausia turi būti keičiami patys planavimo dokumentai.
„Gatvės funkcijos ir techniniai reikalavimai tiesiogiai priklauso nuo gatvės kategorijos. Aukščiausios gatvės kategorijos skirtos miesto tranzitui ir greitam eismui, žemesnės – aptarnauti ir susieti svarbius miesto objektus bei traukos centrus, o žemiausios skirtos tik pasiekti kiekvieną statinį“, – aiškina R. Ušpalytė-Vitkūnienė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad planuojant konkrečią jungtį vertinamas visas miesto susisiekimo tinklas, todėl bet koks vienos atkarpos pakeitimas turi įtakos visai sistemai.
„Jeigu bendruosiuose planuose numatytos aukštos kategorijos gatvės, kurios turi garantuoti transporto srauto tranzitą per miestą, keičiamos žemesnėmis, tranzitinis eismas įsilieja į žemesnės kategorijos gatves ir jas užkemša“, – teigia pašnekovė.
Jos teigimu, tai ypač aktualu kalbant apie krovinines transporto priemones, kurių srautą aukštesnės kategorijos jungtis ir turėtų nukreipti iš gyvenamųjų teritorijų. Todėl būtent nuo galutinių Pietrytinio aplinkkelio parametrų priklausys, ar ši trasa pajėgs atlikti savivaldybės jai numatytą funkciją – priimti tranzitinį srautą ir sumažinti eismą Petrašiūnų gatvėse.
Pasak R. Ušpalytės-Vitkūnienės, skirtingų kategorijų gatvėms statybos techniniame reglamente nustatyti konkretūs privalomi parametrai. Nukrypimai nuo jų galimi tik teisės aktuose numatytais, projekte pagrįstais ir tinkamai suderintais atvejais.
Leidimai galioja, o darbai nėra sustabdyti
Byla dėl statybą leidžiančių dokumentų dalių panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo dar neišnagrinėta. Šalys šiuo metu dalyvauja mediacijos procese ir ieško taikaus sprendimo.
Kol galutinio teismo verdikto nėra, abu ginčijami statybos leidimai tebegalioja. Teismas taip pat atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl statybos darbai teisiškai nėra sustabdyti.
Tačiau VTPSI atkreipia dėmesį į Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatą. Joje numatyta, kad patikrinimo akte konstatavus neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, visi toliau tęsiami darbai vykdomi išimtinai statytojo rizika.
Šiuo metu Pietrytinio aplinkkelio statybų negalima vadinti savavališkomis, tačiau situacija gali kardinaliai pasikeisti. VTPSI nurodo, kad teismui panaikinus ginčijamas leidimų dalis, statyba būtų kvalifikuojama kaip atlikta neturint leidimo, tai yra – savavališka.
Tokiu atveju, norint darbus tęsti, reikėtų pašalinti nustatytus neatitikimus ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
Gali tekti keisti projektą ir perdaryti darbus
Nepalankus teismo sprendimas priverstų savivaldybę rinktis vieną iš dviejų kelių: keisti teritorijų planavimo dokumentus, kad jie atitiktų dabartinį techninį projektą, arba koreguoti patį projektą pagal planavimo dokumentuose numatytus sprendinius.
R. Ušpalytės-Vitkūnienės teigimu, pastaruoju atveju tektų perdaryti ir dalį jau atliktų statybos darbų. Pritaikyti gatvę aukštesnei kategorijai gali būti sudėtingiau, nei tiesiog pakloti naują asfalto sluoksnį. Priklausomai nuo būtinų pakeitimų, gali tekti pertvarkyti gatvės konstrukciją, pagrindus ir perkelti inžinerinius tinklus.
„Jeigu dėl teismo sprendimo reikės perdaryti jau atliktus darbus ar bylos nagrinėjimo metu vykdomus darbus, tai bus mokama iš miesto biudžeto“, – pabrėžia „Vilnius Tech“ docentė.
Kiek tiksliai tai galėtų kainuoti Kaunui, iš anksto nustatyti neįmanoma. Galutinė suma priklausytų nuo teismo verdikto, projektinių pakeitimų apimties ir savivaldybės su rangovu sudarytų sutarčių sąlygų.
Savo ruožtu Statybos inspekcija statytojo prisiimtų rizikų ir galimų finansinių pasekmių nevertina. Institucijos atstovai nurodo neturintys duomenų, kokių konkrečių veiksmų imtųsi savivaldybė, jeigu ginčijamos leidimų dalys būtų panaikintos. Naujų patikrinimų dėl šiuo metu atliekamų darbų VTPSI nėra atlikusi.
Esminius pakeitimus reikėtų viešinti iš naujo
R. Ušpalytės-Vitkūnienės vertinimu, tokio masto infrastruktūros projekto teisinė ir techninė būklė visuomenei turi būti pateikiama aiškiai. Jeigu sprendžiant ginčą būtų keičiami esminiai Pietrytinio aplinkkelio projektiniai sprendiniai, juos, pasak ekspertės, tektų iš naujo paviešinti teisės aktų nustatyta tvarka.
Kauno miesto savivaldybė nepaaiškino, ar mediacijos metu svarstomi projekto pakeitimai ir ar rengiamasi koreguoti jau įgyvendinamus sprendinius. Jos atstovų teigimu, detaliau komentuoti vykstančių derybų negalima, nes mediacijos procesas įpareigoja laikytis konfidencialumo.
Vis dėlto apie dabartinius savivaldybės planus daugiau pasako jos užsakymu parengti Ateities plento tęsinio projektiniai pasiūlymai. Juose visų trijų pirmojo etapo atkarpų sprendiniai sujungiami į vieną projektą, atnaujinami ir papildomi.
Ateities plento tęsinys numatytas kaip A kategorijos keturių eismo juostų gatvė, kurioje projektinis greitis siektų 70 km/val. Projektuotojų skaičiavimais, pradėjus naudoti naująją jungtį ja per parą važiuotų daugiau kaip 30 tūkst. transporto priemonių, tarp jų – per 5 tūkst. sunkiasvorių. Po dviejų dešimtmečių bendras srautas galėtų priartėti prie 44 tūkst. transporto priemonių per parą.
Tokiam eismo srautui aptarnauti numatyta ne tik keturių eismo juostų gatvė, bet ir septyni viadukai, dvi požeminės perėjos, greitėjimo bei lėtėjimo juostos ir jungiamųjų gatvių sistema.
Taip pat būtų pertvarkomos kai kurios Biruliškių, Raktažolių, Intako, Chemijos bei Meškeriotojų gatvių dalys ir privažiavimai prie aplinkinių sklypų.
Projektiniuose pasiūlymuose numatyta pašalinti 121 medį, iš jų 46 – saugotinus. Ties gyvenamosiomis teritorijomis Raktažolių ir Meškeriotojų gatvėse suplanuotos atitinkamai maždaug 100 ir 250 metrų ilgio triukšmą slopinančios sienelės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
