„Kodėl apie dingusią kreditinę kortelę nepranešėte anksčiau?“ - stebėdamasis vyriškio klausia vagystės bylą tiriantis policininkas. „Dėl to, kad vagys išleidžia mažiau nei mano paties žmona...“ - atsidūsta vyriškis.
Iš pirmo žvilgsnio – paprastas, stereotipiškas juokelis. Tačiau tyrimai rodo, kad kartu - ir gana gyvenimiškas. Vasario mėnesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, jog moterys labiau norėtų, kad jų antrosios pusės daugiau uždirbtų, o vyrai - kad mažiau išleistų. Kova, rodos, nuo amžių amžinųjų besitęsianti. Deja, daugelio porų gyvenime labai aktuali ir šiandien.
Kas lemia stereotipais virstančius moterų ir vyrų finansų valdymo įpročių skirtumus? Ar iš tikrųjų moterys pirkdamos renka (ir pinigus išleidžia tiesiog paieškose), o vyrai - medžioja (ir sutaupo, nes visada turi konkretų tikslą)? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome remdamiesi statistika, tyrimų duomenimis ir psichologų komentarais.
Moterys uždirba mažiau, bet valdo biudžetą
Poros finansų nagrinėjimas neatsiejamas nuo pajamų nagrinėjimo, o pajamos, žinoma, - nuo darbo užmokesčio. Jokia naujiena, kad moterų gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų. Štai paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos moterys, į rankas per mėnesį gaudamos vidutiniškai 1539 Lt, uždirbo net 15 proc. mažiau nei vyrai, kurių vidutinio atlyginimo dydis siekė 1772 Lt per mėnesį.
Tiesa, ekonominė recesija čia įpūtė šiokių tokių naujų vėjų. 2007-ųjų pabaigoje moterys uždirbo net ketvirčiu mažiau nei vyrai, o pastaruosius kelerius metus skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamo darbo užmokesčio mažėjo. Situacija pasikeitė, nes ekonominiai sukrėtimai labiausiai palietė tas sritis, kuriose didžiąją dalį darbuotojų sudarė vyrai: statybas, transportą ir pan. Taigi, ne tik mažėjo vyrų atlyginimai, bet daugiau jų ir apskritai neteko darbo ir buvo priversti likti namie.
Įdomūs bus tyrimai, atskleisiantys, ar tokie pastarųjų metų pokyčiai darbo rinkoje bent kažkiek pakeitė tai, kaip vyrai ir moterys dalinosi pareigas namie. Kol jų nėra, galime remtis tik 1990 ir 2003 m. Lietuvoje atliktais laiko panaudojimo tyrimais.
Nagrinėjant šių tyrimų duomenis matyti, kad 2003 m. namų ūkio ir šeimos priežiūrai lietuviai skyrė kur kas mažiau laiko nei prieš dvidešimtmetį. Daugiau laiko kitoms veikloms skirti ėmė būtent moterys - 1990 m. namų ūkiui ir šeimai jos skirdavo po penkias valandas per parą, o prabėgus keliolikai metų pradėjo šiek tiek ilgiau miegoti ir daugiau laiko skirti laisvalaikiui.
Nepaisant to, moterys namų ūkio ir šeimos priežiūrai vis tiek skiria vidutiniškai 2 valandomis daugiau laiko nei vyrai. Su partneriu gyvenančios moterys namų ūkio ir šeimos priežiūrai skyrė valanda daugiau nei vienišos.
Taigi, moterys mažiau uždirba, tačiau daugiau laiko skiria darbams namie. Čia verta prisiminti pradžioje minėtą vasario mėnesio šalies gyventojų nuomonės dėl gyvenimo partnerio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą. Jo metu buvo klausiama ir apie valdomą namų ūkio išlaidų dalį. Dabar galime daryti išvadą, kad daugiau darbų namie reiškia ir didesnę atsakomybę kontroliuojant šeimos finansus, mat, kaip parodė tyrimas, didesnę dalį namų ūkio biudžeto dažniau valdo moterys.
Komentuoja psichologė, porų konsultantė Vilija Girgždė:
,,Viena priežasčių, kodėl moterys valdo didesne namų ūkio biudžeto dalį, gali būti atliekant namų ruošos darbus įgyta kompetencija, t.y. žinojimas, kaip tai daryti, bei teigiamų nuostatų apie finansų valdymą turėjimas. Kuo geriau žinome, kaip reikia daryti, tuo labiau sekasi ir patinka. Tuomet ir partneris labiau pasitiki bei perduoda vis daugiau atsakomybės.
Tas pats vyksta su bet kuria kita poros bendravimo ir namų ruošos sritimi: valgio gaminimu, vaikų priežiūra, automobilio vairavimu ir t.t. Kai vienas partneris jaučia kito pasitikėjimą ir vertinimą, jis būna linkęs daugiau prisidėti prie bet kurio iš namų ruošos darbų, prekių pirkimo, atsiskaitymo už paslaugas ir t.t.
Kai partnerio indėlis yra nuvertinamas, atsakomybė lieka tam, kuris „geriau tai daro“, nors nebūtinai taip yra iš tikrųjų. Dažnai vienas partneris prisiimtų daugiau atsakomybės, jeigu jo būdas, kaip valdyti finansus, kaip prižiūrėti vaikus, kaip gaminti valgį būtų geriau priimtas kito partnerio.“
„Vyrai perka, moterys apsiperka“
Išsiaiškinome, kad lietuvių šeimose didesnę įtaką išlaidų pasiskirstymui turi moterys. Bet ar visi tuo patenkinti?
Tyrimo metu gavę progą įvardinti pokyčius, kurių pageidautų savo antrosios pusės finansinėje elgsenoje, respondentai vyrai dažniau sakė norį, kad jų antrosios pusės racionaliau apsipirkinėtų (36 proc.), dažniau pasitartų prieš ką nors pirkdamos (32 proc.). Taigi panašu, kad vyrai jaučiasi praradę kontrolę. Tuo tarpu biudžetą valdančios moterys žino, ko reikėtų, kad jis būtų pilnesnis: vyrai turėtų pasiieškoti geriau apmokamo darbo (taip mano 38,5 proc. respondenčių). Natūralu, kad tokia situacija, kai abi pusės turi skirtingų lūkesčių, gali sukelti nesutarimų. Tačiau čia dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į tai, kaip pora susitaria tvarkyti biudžetą ir kokius pageidavimus vienas kitam kelia, bet ir į įgimtus lyčių skirtumus.
2007 m. JAV atlikto tyrimo „Vyrai perka, moterys apsiperka“ (angl. „Men Buy, Women Shop“) autoriai, išnagrinėję vyrų ir moterų elgesio parduotuvėje skirtumus, priešpastatė tai žodžiais medžiotojas versus rinkėja. Esą vyrai į parduotuvę dažniausiai eina tuomet, kai reikia turimą daiktą pakeisti nauju ir priima tai tarsi misiją, kurią reikia greitai įvykdyti ir sėkmingai pasišalinti. Tuo metu moterys, anot tyrimo autorių, mėgsta pasižvalgyti, paliesti, pasišnekučiuoti su pardavėjais. Jos tiesiog mėgaujasi pirkimo procesu.
Nenuostabu, kad tai greitai pajuto ir išnaudoti suskubo prekybininkai bei marketingo specialistai - daugelis parduotuvių dabar įrengiamos taip, kad ten būtų galima praleisti kuo daugiau laiko, viską išsimatuoti, pauostyti, pasitarti su personalu... ir išleisti kur kas daugiau nei planuota.
Žinoma, absoliutinti nieko negalima - kiekvienas žmogus skirtingas, todėl gali būti tiek apsipirkinėjimo procesą dievinančių vyrų, tiek greitai ir tik tai, ko tikrai reikia, perkančių moterų. Svarbu, kad dėl to nekiltų nesutarimų, kurių tikimybę patvirtina įvairūs finansinės neištikimybės tyrimai. Jie liudija, jog moterys yra labiau linkusios nuslėpti išlaidas, o vyrai - pajamas. Pavyzdžiui, tik 31 proc. portale „Delfi“ atlikos moterų apklausos respondenčių patikino nuo antrosios pusės neslepiančios jokių pirkinių.
Komentuoja psichologė, porų konsultantė Vilija Girgždė:
,,Gilinantis į pirkimo psichologiją paaiškėja, kad racionalaus pirkimo iš viso nebūna. Tai pasakytina ir apie vyrus, ir apie moteris, ir apie stambius pirkinius, ir apie smulkius. Galima turėti labai daug racionalių argumentų, kriterijų, tačiau pats apsisprendimas įvyksta kiek giliau ir, deja, ne vien mąstymo pagalba.
Pirkdami skirtingai ir skirtingus dalykus partneriai vienas kitą papildo. O priekaištai - tai jau nebe pirkimo, o santykių dalykas. Dažniausiai partneris priekaištų turi tada, kai nori pakeisti kitą žmogų. Mūsų darbe matyti, kad darniau gyvena tie, kurie nustoja vienas kitą keisti ir pamato daugiau teigiamų dalykų dabartinėje situacijoje, nors tai ir nelengva.
Žiūrint į respondentų atsakymus kaip į lūkesčius, kad partneris gautų labiau apmokamą darbą, racionaliau apsipirktų, pasitartų dėl pirkinių, matyti pastangos derintis, galvoti apie ateitį, kartu ją kurti. Suprantama, kad tai atsispindi ir finansiniame elgesyje. Rūpinimasis finansiniu saugumu yra vienas iš indėlių į šeimos santykius."
Svarbu pasitikėti vienas kitu
Kiekviena pora pati renkasi, kaip jai geriau valdyti finansus. Dauguma Lietuvos porų savo finansus tvarko bendrai - pajamas deda į „vieną katilą" ir iš jo apmoka visas sąskaitas bei kitas išlaidas, kiti tuo tarpu savo biudžetus valdo atskirai. Tačiau bet kuriuo atveju labai svarbus pasitikėjimo, saugumo ir susitelkimo dėl bendro tikslo jausmas. Tad svarbu nepamiršti, kad už sėkmingą finansų valdymą vienodai atsakingi yra abu partneriai, kurie gali vienas kitą papildyti, paaiškinti, o suklydus - padėti.
