Pieno kainų reguliavimui pareiškė nepritariantys ir pieno perdirbėjai bei dalis ūkininkų, kuriuos jis esą turėtų ginti. Perdirbėjai teigia, kad toks įstatymas tiesiog paskatins nepirkti pieno iš smulkiausių ūkių, iš kurių atsigabenti pieną brangu.
Žemės ūkio ministrė dėl krizės pieno sektoriuje kaltina perdirbėjus bei prekybininkus - juos, pasak jos, reikia pažaboti.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Teisės departamentas įspėjo, kad įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai.
Ketvirtadienį parlamentarai nusprendė, kad pieno supirkėjai ir perdirbėjai iki 2017 metų turėtų mokėti 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno, o tarpininkai - 130 eurų.
Įstatymo pataisas dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė, jos atstovė kol kas šalies vadovės pozicijos nekomentuoja.
„Kai gausime įstatymą, jį įvertinsime“, - BNS teigė prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė.
Š.Keserauskas: Gali kilti pieno produktų kainos
„Tai nedera su sąžiningos konkurencijos laisve. Yra Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybė yra rinkos ekonomika, kainų reguliavimas yra visiškai išimtiniais atvejais, šiuo atveju taip nėra ir nėra pagrįsta įstatymo lydimuosiuose dokumentuose. Jeigu kam Konstitucija nėra svarbus argumentas, tai toks įstatymo teigiamas poveikis abejotinas ir gali būti neigiamas. Kas iš to, jei bus minimalios kainos - pieno supirkėjai gali nepirkti pieno visai“, - BNS sakė Š.Keserauskas.
Pasak jo, įstatymas gali paskatinti pirkti pieną iš užsienio, be to, gali kilti pieno produktų kainos, o dėl to nukentėtų vartotojai.
„Įstatymas gali skatinti pieną pirkti iš užsienio, taip Lietuvos pieno pardavėjai liks apskritai be jokių pinigų. Kitas dalykas, jeigu pirkėjai pirks pieną už brangiau nei superka, jiems kaštai padidėja. Kaip jie tai kompensuos - jie gali sumažinti kainas tiems, kuriems iki šiol mokėjo daugiau, nes yra ūkininkų, kooperatyvų, kurie gauna daugiau, nei įstatymas numato. Kitas dalykas, galima pakelti pieno produktų kainas ir nukentės vartotojai“, - tikino Konkurencijos tarybos vadovas.
Š.Keserauskas BNS teigė, kad ūkiai turi būti skatinami kooperuotis, stambėti ir tokiu būdu gaminti geresnės kokybės pieną, už kurį gautų daugiau pinigų.
„Mes pasakėme, kad būdas sušvelninti krizės pasekmes ūkininkams - kooperacija ir efektyvumo didinimas. Nes tik efektyvesni, didesni ūkiai gali atlaikyti rinkos svyravimus. Rinkos svyravimai yra visose srityse natūralus dalykas, tik kai kitas verslas kenčia dėl rinkos cikliškumo, mes retai girdime prašymų gelbėti juos. Manau, atsakymas yra ne gelbėjime, o skatinime kooperuotis“, - teigė jis.
Pieno perdirbėjai nepirks pieno iš smulkiausių ūkių - G.Bertašius
Pieno perdirbėjai BNS teigia, kad įstatymas pakenks smulkiausiems - 1-2 karves auginantiems - ūkininkams, mat įmonės tiesiog nebepirks iš jų pieno, o trūkstamą kiekį atsiveš iš kitų šalių.
„Mus privers šiuo atveju Seimas nebepirkti pieno. Aišku, yra numatyta, prieš kiek laiko reikia perspėti ir nutraukti sutartis, bet mus privers nepirkti. (...) Tik dalis pieno yra iš to smulkaus, socialinio ūkio. Aš kalbu apie keletą karvių auginančius tiekėjus. Mes iš jų tiesiog negalėsime ekonomiškai tai daryti. O jei trūks pieno, tai atsivešime. Negalvoju, kad Lietuva uždraus įsivežti, kai vienas pagrindinių Europos Sąjungos postulatų yra laisvas prekių judėjimas“, - BNS sakė Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.
G.Bertašius BNS aiškino, kad iš smulkiausių ūkių pieną reikia atsivežti, išlaikyti pieno surinkimo aikšteles bei jų darbuotojus, todėl kaštai yra didesni nei perkant iš didžiųjų ūkių, kurie patys pasirūpina logistika ir atveža pieną tiesiai perdirbėjams. Jo teigimu, smulkiausi ūkiai už bazinių rodiklių pieną dabar gauna maždaug 120 eurų, stambieji - apie 200 eurų.
D.Trumpa: įstatymas pakenks ir perdirbėjams
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa BNS sakė, jog įstatymas pakenks ir perdirbėjams.
„Tai gali atnešti neprognozuojamų ir tragiškų pasekmių visam pieno sektoriui tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams, o plačiau pakomentuoti galėsime, kai įsigilinsime labiau, nes tokių atvejų nėra buvę“, - BNS sakė D.Trumpa.
Ministrė kaltina perdirbėjus ir prekybininkus
Žemės ūkio ministrė dėl krizės pieno sektoriuje kaltina perdirbėjus bei prekybininkus, kuriuos, pasak jos, reikia pažaboti. Virginija Baltraitienė teigė pritarianti minimalios kainos nustatymui.
„Labai dažnai girdžiu raginimus nustatyti minimalią supirkimo kainą. Manau, kad Seimas galėtų laikinai nustatyti tokią pieno supirkimo kainą, kuri užtikrintų žemdirbių – pieno gamintojų – išsilaikymą rinkoje“, - išplatintame laiške žemdirbiams tvirtino V.Baltraitienė.
Ministrė tikina, kad žemas pieno supirkimo kainas lemia perdirbėjų noras neprarasti pajamų.
„Man labai skaudu, kad šiuo sunkiu kriziniu laikotarpiu labiausiai nukenčia pieno gamintojas. Tiek prekybininkai, tiek perdirbėjai, siekdami nesumažinti savo pajamų, tiesiog tyčiojasi iš žemdirbių. Man be galo gaila, kad Seime neužtenka politinės valios pažaboti perdirbėjus ir ypač prekybininkus“, - rašo V.Baltraitienė.
Ūkininkai baiminasi, jog įstatymas pakenks stambiesiems
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas sako, jog Seimui nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, tai turės neigiamos įtakos didiesiems pieno gamintojams ir gali padidinti jų nuostolius.
„Žinokite, aš nustebęs, kad buvo priimtas įstatymas, nes teko kalbėti su kai kuriais politikais ir Žemės ūkio ministerijos žmonėmis. Mano giliu įsitikinimu, tas nieko neduos. Mes turime precedentą 2003 metais, kada buvo priimta 33 lietuviškų centų kaina už kilogramą pieno. Pieno perdirbėjai visiems mokėjo tokią kainą. Lygiai tas pats atsitiks ir dabar“, - BNS sakė Bronius Markauskas.
Anot jo, įstatymas lyg ir garantuoja lygybę tarp ūkininkų, tačiau tik padidins daug karvių laikančių ūkių nuostolius.
„Tai visiškai ne tas, ko mes norime. Turėtų būti parengta formulė, kad 50 proc. geriamojo pieno kainos prekybos centre turėtų būti mokama ūkininkui - turės kainą pakelti mažiesiems. Piniginė yra viena, todėl pinigų daugiau neatsiras nuo to įstatymo. Lyg ir socialinė lygybė, bet galvojant apie tai, kad šiandien visi dirba nuostolingai, tai dar prekiniam ūkiui dar padidinus nuostolius, yra visiškas krachas“, - kalbėjo B.Markauskas.
Įstatymui pritarė 93 parlamentarai
Kaimo reikalų komiteto nario „darbiečio“ Jono Kundroto parengtos pataisos priimtos ypatingos skubos tvarka, kurią pasiūlė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Už jas balsavo 93 Seimo nariai - valdantieji, dalis opozicijoje esančių konservatorių, tačiau nebalsavo liberalai, o susilaikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas suabejojo, ar sprendimas išgelbės ūkininkus, „nes nepadengia savikainos“.
Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas siūlė nustatyti didesnę kainą - artimesnę Europos Sąjungoje esančiai vidutinei pieno supirkimo kainai: „Dabar tai būtų apie 24 euro centus“.
Konservatorius Kazys Starkevičius įspėjo, kad pieno perdirbėjai dėl tokių pataisų kreipsis į teismus ir prisiteis milijonines kompensacijas.
J.Kondrotas sakė, kad pakeitimai pieno supirkėjams ir perdirbėjams apsunkins galimybes žemdirbių sąskaita išgyventi sunkmetį. Be to, numatomos baudos už reikalavimų nevykdymą - pirmą kartą bauda siektų 1 proc. metų apyvartos, o už pakartotiną pažeidimą - padvigubėtų.
„Darbiečių“ duomenimis, dabar smulkieji pieno gamintojai gauna vidutiniškai 14,7 cento už litrą pieno, kiti – apie 16 centų.
Pieno gamintojai ir perdirbėjai siekia panaikinti Pieno įstatymą
Pieno gamintojai ir perdirbėjai siekia ne tik sustabdyti Seimo priimtas pataisas, kuriomis reguliuojama pieno kaina, bet ir panaikinti patį vadinamąjį Pieno įstatymą, mat šis ūkininkams ginti sukurtas teisės aktas riboja konkurenciją pasaulinėje rinkoje.
Pieno perdirbėjų asociacija Pieno centras kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą, prašydami panaikinti ne tik kainų reguliavimą, bet ir patį pernai priimtą įstatymą.
„Prašome jūsų atsižvelgti į abiejų pieno sektoriaus dalyvių (pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų) nuomonę ir išreikštą valią ir spręsti dėl įstatymo pripažinimo netekusiu galios, kaip nepateisinusiu siektų tikslų ir prisidedančiu prie pieno sektoriaus žlugdymo ir taip labai sudėtingu laikotarpiu“, - rašoma laiške.
Dar iki Seimui balsuojant dėl kainų reguliavimo, vasario 23 dieną Lietuvos pieno gamintojų asociacija priėmė rezoliuciją, kuria siekė panaikinti Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą.
Dėl šios rezoliucijos antradienį balsavo Pieno taryba, kurią sudaro ir gamintojai, ir perdirbėjai bei valstybės institucijų atstovai ir pritarė siūlymui panaikinti įstatymą.
„Mes Pieno taryboje balsavome palaikyti Pieno gamintojų asociacijos rezoliuciją palaikyti. (...) Ir žemdirbių pusė, ir perdirbėjai prabalsavome, kad tas įstatymas būtų panaikintas“, - BNS sakė Pieno centro vadovas Egidijus Simonis.
Anot jo, Seimas vieningai pritarė įstatymo, kurį pienininkai siekia panaikinti, pataisoms, nes paprasčiausiai neturėjo informacijos.
„Mes manome, kad niekas neaiškino, pateikta vienpusiška informacija ir jie nesuprato, kad tai negelbsti, o sugriauna visą sektorių“, - teigė E.Simonis.
Didžioji dalis ūkininkų augina iki 2 karvių
Lietuvoje karves augina 53 tūkst. ūkių, kurie laiko 299 tūkst. karvių. Tačiau dauguma jų - 35,1 tūkst. - laiko po 1-2 karves (44,9 tūkst. karvių). Dar 9,4 tūkst. ūkių laiko 3-5 karves, 490 ūkių - 51-100 karvių, 103 ūkiai - 101-150 karvių, 151 ūkis - per 151 karvę.
Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kurios įsigaliotų nuo priėmimo ir galiotų iki 2017 metų. Ūkio subjektų, perkančių- parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno.
