Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. vyks akcija „Poilsiauk atsakingai“, kurios metu aplinkosaugininkai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis.
Be to, didelis dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.
Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Tai padeda apsaugoti laukinius gyvūnus, augalus ir išlaikyti tvarkingą aplinką, kad ateityje ja galėtų mėgautis ir kiti.
Kur gamtoje leidžiama nakvoti ir poilsiauti?
Aplinkos apsaugos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Grigonienė atkreipia dėmesį, kad rengti stovyklavietes ir nakvoti pajūrio paplūdimiuose, kopose ar šalių jų teisės aktai neleidžia.
Anot jos, nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) galima rinktis tik tam skirtas poilsiavietes, stovyklavietes ar kempingus, kuriuos galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos žemėlapyje ar Valstybinių miškų urėdijos žemėlapyje.
R. Grigonienė paminėjo, kad miškuose galima lankytis ir su šunimis, tačiau reikia nepamiršti pavadėlio, o paleidus augintinį pasilakstyti yra būtinas antsnukis.
„Už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 50–110 eurų bauda“, – nurodė departamento atstovė.
Taip pat primenama, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei jūsų žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama – būtina palikti bent 5 metrų tarpą, kuriuo žmonės gali praeiti krantu, kitaip grės 30–140 eurų bauda.
Jeigu privati valda prie vandens telkinio nėra aptverta, pašaliniai asmenys turi teisę ten poilsiauti be savininko žinios, tačiau tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip 1,5 val. iki saulėtekio ir ne vėliau kaip 1,5 val. iki saulėlydžio).
Grybaujant ar uogaujant – ir 1,5 tūkst. eurų bauda
Aplinkos apsaugos departamento atstovė paminėjo, kad grybaujant, uogaujant ar renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
Ji vardijo, kad uogoms rinkti yra draudžiama naudoti specialias šukas ar kitas mechanines priemones, pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžius ar krūmus, rauti ar kitaip niokoti uogienojus ir pan.
Be viso to, reikia nepamiršti, kad uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus ir kitas saugomas teritorijas. Taip pat tose vietose, kur lankymasis laikinai yra uždraustas ar apribotas dėl, pvz., kirtimų ar gaisrų pavojaus.
R. Grigonienė nurodė, kad už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką asmeniui gali būti taikomas įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–700 eurų bauda.
Tuo metu už laukinių augalų, grybų ar jų dalių žalojimą ir naikinimą arba jų rinkimą valstybiniame rezervate, draustinyje, parke ir pan. jau yra numatyta ir 250–1000 eurų siekianti bauda asmenims, o 300–1500 eurų bauda – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Tokia pati bauda – 250–1000 eurų asmenims ir 300–1500 eurų įmonių vadovams – yra numatyta ir už į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų uogų bei grybų rinkimą ar pardavinėjimą.
Kas gresia už šiukšlinimą ir laužus?
R. Grigonienė primena, kad visais atvejais yra privaloma susirinkti savo atliekas – poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą.
„Priminimas žvejams – prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu reikia surinkti atliekas, esančias 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
Nesutvarkius šiukšlių žvejybos vietoje taikomas žodinis įspėjimas ar bauda nuo 30 iki 90 eurų“, – įspėjo departamento atstovė.
Ji paminėjo, kad apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik tam pritaikytose vietose, atitinkamai pažymėtose laužavietėse.
O laužams kūrenti galima rinkti tik žabus ir nukritusias šakas, medžių ir sausuolių kirsti nereikia – idealiausia atsivežti savo kepsninę ir malkas.
„Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims“, – komentavo specialistė.
Pataria būti atidiems važiuojant mišku
Pasak R. Grigonienės, prie ežero vykstantiesiems automobiliu ar kita keturrate transporto priemone, ją galima statyti ne arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
Jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų.
Departamento atstovė pažymėjo, kad keliaujant automobiliu po miškingas teritorijas galima važinėti tik miško keliais:
„Teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.“
R. Grigonienė pridūrė, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose parkavimo aikštelėse arba kelio pakraštyje užtikrinant, kad keliu pravažiuos kitos transporto priemonės.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.
Jei dėl to sužalojama ar sunaikinama žolinė danga arba miško paklotė, jau skiriama 140–300 eurų bauda.
Kada plaukiojant skirs 3 tūkst. eurų baudą?
R. Grigonienė neslepia, kad miškuose dažnai pramogauja ir keturračių entuziastai. Visgi jiems reikia atsakingai planuoti maršrutus ir įsitikinti, ar važiuojama tik leidžiamais keliais.
„Miškai stebimi mobiliomis vaizdo stebėjimo kameromis. Pavykus identifikuoti pažeidėją, informacija yra perduodama policijai transporto priemonės savininkui nustatyti.
Taip pat svarbu, kad ir miško lankytojai neliktų abejingi pastebėję ne miško keliais važinėjančius keturračius ar kitas motorines transporto priemones“, – perspėjo Aplinkos apsaugos departamento atstovė.
Pasak jos, pamačius pažeidėją reikėtų stengtis jį nufotografuoti ar nufilmuoti, įsidėmėti kuo daugiau detalių (transporto priemonės numeriai, spalva ir pan.), nedelsiant skambinti 112 arba vaizdo medžiagą siųsti el. paštu [email protected].
R. Grigonienė atkreipė dėmesį, kad plaukiojant vandens transporto priemonėmis taip pat būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
Ji vardijo, kad vandens motociklais plaukioti galima tik 7-iuose vandens telkiniuose: Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkštų ežere, Talkšos ežere, Didžiulio (Daugų) ežere, Galuonų ežere ir Kauno mariose.
Jei asmenys nesilaiko taisyklių plaukiodami plaukiojimo priemonėmis, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, bauda gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų.
O kartais gali būti ir skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
