Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Varėnos rajono gyventojai, į namus grįžę sodybos šeimininkai, savo robotą vejapjovę rado vandens tvenkinyje.
„Turėjome tokį atvejį, kai klientai, grįžę namo, pastebėjo, kad jų robotas plaukioja prūde ir, deja, jau jo nebuvo galima suremontuoti ir teko jį keisti“, – pasakoja BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
O panašių įvykių, kai nukenčia neaiškiomis aplinkybėmis pasimetę įrenginiai, daugėja, nes vis didesnė dalis gyventojų vietoje tradicinės žoliapjovės renkasi robotą.
„Taip pat buvo įvažiavęs į baseiną, tokių atvejų pasitaiko. <...> Kuo toliau, klientai patiria daugiau įvykių, žalų, nes natūralu, kad žmonės daugiau jų įsigyja, dažniau jais naudojasi, daugiau tų įvykių atsiranda. <...> Pavažiuoja po kažkokiomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, traktoriais, arba ant jų užvažiuoja automobiliai“, – sako K. E. Karpova.
Nukentėjusio vejos roboto vidutinė žala, pasak draudikų, siekia apie 900 eurų. Dalis tokių įrenginių naudoja globalinę padėties nustatymo sistemą – GPS. Dėl to vejos robotas gali paklysti ir dėl paprasto gedimo, ir dėl ryšio problemų. O Lietuva su GPS signalo trikdžiais susiduria kiekvieną mėnesį.
„Birželio mėnesį yra fiksuota virš 1000 trukdžių orlaiviams Lietuvos oro erdvėje, tai yra nemažas skaičius. <...> Tai susiję tiek su Kaliningrado sritimi, aplink ją visas tas regionas yra paveiktas. Mes esame užfiksavę apie 40 šaltinių Kaliningrado srityje, kurie galimai yra tokių trukdžių skleidimo taškai“, – teigia Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Ričardas Budavičius.
Rusija nuolat skleidžia palydovinių navigacijos sistemų trikdžius.
„Siekiama sutrukdyti apsaugoti savo oro erdvę, sutrukdyti nepilotuojamiems orlaiviams orientuotis, įskristi ir panašiai“, – sako R. Budavičius.
Slopinami arba specialiai trikdomi signalai
Nors dažniausiai rusai bando pakenkti skraidantiems objektams, kenkėjiškas radijo bangų signalas sunkiai valdomas, dėl to nukenčia ir gyventojų buityje naudojama įranga: vejos robotai, dronai, navigacijos sistemos.
„Ir droną, kurį mėgėjas pasikėlė vestuvėms filmuoti, ir lėktuvėlį, kuris galbūt kažkur aerodrome bando leistis. Ir automobilį, kuris ant žemės važiuoja. Ir tą patį robotą, kuris žolę pjauna, tos bangos veikia“, – teigia „Scale wolf“ vadovas Edvinas Kerza.
Piktavaliai gali arba tiesiog slopinti, užgožti palydovinį signalą, arba siųsti netikrą jo alternatyvą. Dėl to vejos robotas gali manyti, kad atsidūrė visiškai kitoje vietoje nei yra iš tikrųjų.
„Jie naudoja trikdžių sistemas tam, kad iš vienos pusės apsisaugotų, bet iš kitos pusės nevengia ir pasismaginti. Dėl to išbando savo naujas ypač modernias technologijas, bando didesnį nuotolį, todėl kartais mūsų žolės pjovimo robotai ir į vandenį įžygiuoja ar iš mūsų teritorijos išvažiuoja. Ar automobilis rodo, kad jis yra nebe Klaipėdoje, o kažkur viduryje Lietuvos, nes GPS signalas yra pakeistas netikru signalu“, – sako E. Kerza.
„Galima trukdyti GPS signalą, o galima „spoofinti“ arba klaidinti įrenginį, tada įrenginys galvoja, kad yra kitoje vietoje“, – teigia R. Budavičius.
Dažniausi incidentai – pasienyje
Ir nors nuo kenkėjiškų trikdžių gali nukentėti bet kurioje Lietuvos vietoje esantis įrenginys, dažniau incidentai pasitaiko pasienyje.
„Jeigu yra prie karinių objektų, arti pasienio zonos, tai ten jau automatiškai gali veikti GPS slopinimo technika ir tada jau tą robotą gali visiškai sustabdyti“, – komentuoja „Topo centro“ projektų vadovas Algis Paukštas.
Tiesa, tiek vejos robotai, tiek kita įranga tobulėja, vis dažniau naudoja ne tik palydovinį signalą vietai nustatyti.
„Jis ir kamerų pagalba puikiausiai atlieka savo darbą. Pirminis darbas, kurį reikia atlikti, tai apvesti robotą per visą teritoriją, pažymėti jam kliūtis, kurias jis turi apeiti, ir jis dirbs puikiausiai be GPS“, – prideda A. Paukštas.
Pasak ekspertų, pastebėjus navigacijos sistemų veikimo sutrikimus, gyventojams nereikėtų skubėti daryti išvadų, kad sugedo pats įrenginys. Jeigu trikdžiai kartojasi, derėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
