Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių.

REKLAMA

Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

„O pasauliniai bankai krizės problemą išsprendė labai greitai, jie visus nuostolius užkišo naujai atspausdintais pinigais. Tai leido ekonomikai labai greitai atsigauti, ką buvo sunku prognozuoti.

Tačiau dabar turime problemų. Nuo per didelio pinigų kiekio pučiasi nekilnojamo turto ir akcijų rinkų „burbulai“, kurie ateityje gali sprogti. Nes didelis pinigų kiekis lemia didelį norą išlaidauti. Dar viena problema turtinė nelygybė. Tas, kas valdo kapitalą, gali gali kaupti pinigus, o kas nevaldo tokios galimybės neturi“, – aiškino ekonomistas.

REKLAMA

„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad pandemijos ateina ir praeina, o ekonomikos skatinimo priemonės lieka.

„Tad menkstant koronaviruso pandemijos baimei, panašu, kad laukia optimistinis ekonomikos atsigavimo scenarijus. Pavyzdžiui, Lietuvoje ekonomika jau atsigauna. Tačiau jis yra „K“ formos. Vieni verslo sektoriai jau dabar atsigavo, o kiti sektoriai dar net „nemato šviesos tunelio gale“. Pavyzdžiui, atvykstamojo turizmo ateitis kol kas labai miglota.

Tad ko gero Vyriausybė įmones skatins tol, kol jos visos atsigaus. Tačiau įmonėms atsigavus, jų ekonominė padėtis bus nevienoda. Sektoriai, kurie nenukentėjo, turės daug prikaupusios pinigų, o kitos turės daug mažiau“, – komentavo ekonomistas.

Todėl pasak jo, reikia atsakingai naudoti gautas ES lėšas. Ir tai priklausys nuo naujosios Vyriausybės susitelkimo.

Dar vieno SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat pastebėjo, kad saugiklių pinigų dalinimui Lietuva neturi.

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, įmonėms, kurios turėjo darbuotojų prastovose, net iš jų sugrįžus dar 6 mėnesius mokėjo už darbuotojus viena minimalią mėnesinę algą (MMA). Tačiau tie verslai, kurie labai greitai atsigavo, gavo pinigus už nieką. Tai netgi padidins jų pelningumą. Tai ir rodo, kad saugiklių reikia“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, pinigų turime daug, tačiau tikimasi, kad kažkas pasakys, kur tuos pinigus investuoti.

„Turime ateities DNR planą. Jis neblogas, tačiau turi būti teisingai įgyvendintas, atsiribojant nuo asmeninių interesų“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak Ž. Maurico, šiuo metu labai mažai diskutuojama apie šį planą ir būdus jį įgyvendinti, nes artėja rinkimai.

„Dabar prioritetinės politikų temos – pensijų ir MMA didinimas. Pažadų bus daug išdalinta. Ir ko gero juos teks įgyvendinti, nes nebus laiko tuos pažadus pakeisti. Turime ydingą tvarką, kai biudžetas labai greitai patvirtinimas ir norint jį pakeisti reikia naktinių reformų“, – aiškino Ž.Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, Europos komisija yra pasakiusi, kad žiūrės pro pirštus į valstybių biudžetus bent iki 2022 metų.

„Tad jeigu jie žiūrės pro pirštus, mes tuo labiau taip žiūrėsime. Tad būtinos diskusijos, kuriomis būtų išvengta klaidų paskirstant pinigus“, – sakė ekonomistas.

M. Dubnikovas pastebėjo, kad pasaulio ekonomistai klaidingai įvertino koronaviruso grėsmę, todėl tiek daug pinigų atsirado šalių rinkose.

„Dabar kyla klausimus kaip juos išleisti, kad „nesprogtų burbulas“ ir neprisišauktume tikros krizės. Vienas geriausių siūlymų – žaliasis planas, kuris padėtų pinigus išleisti naudingai. Tačiau klausimas ar pavyks žaliąjį planą įgyvendinti.

O Lietuva turi ypač atsakingai turi pažiūrėti į tai. Juk investavę pinigus į infrastruktūrą turėsime kelią, kaip įveikti skardį, kurį teks įveikti 2027 metais, kai iš ES nebesulauksime tokios didelės paramos“, – aiškino ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų