Draudimas apima ir plastikinius kavos puodelius. Šių pokyčių tikslas – mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, skatinti tvaresnius pasirinkimus bei prisidėti prie atliekų kiekio mažinimo.
Maisto produktus ar gėrimus vietoje vartojantiems savo klientams viešojo maitinimo įmonės nuo šiol turės pasiūlyti alternatyvas: vienkartines pakuotes be plastiko, daugkartinio naudojimo pakuotes arba stalo indus.
Išimtis taikoma, jei maistas ar gėrimai į prekybos vietą atkeliauja jau supakuoti individualiam vartojimui. Siūlyti alternatyvas taip pat nėra privaloma, jei maistas ar gėrimai parduodami išsinešimui.
„Pakuočių įstatymo pakeitimai – dar vienas žingsnis mažinant plastiko vartojimą. Po sėkmingo plastikinių maišelių pokyčio dabar dėmesys krypsta į vienkartines pakuotes. Reikės ne tik naujų sprendimų, bet ir bendro visų mūsų požiūrio pokyčio. Tai puiki proga formuoti tvaresnius įpročius“, – teigia aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.
Pokyčių bus ir renginių metu
Pokyčiai įsigalioja ir masiniuose renginiuose bei paplūdimiuose prekiaujantiems viešojo maitinimo paslaugų teikėjams – naudoti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes galima tik tuomet, kai už jas bus imamas užstatas. Suvartojęs pakuotėje buvusį maistą ir grąžinęs panaudotą pakuotę į tam skirtas vietas, klientas užstatą atgaus. Užstato dydį nustatys patys maitinimo paslaugų teikėjai, tačiau svarbu, kad jis skatintų vartotojus grąžinti panaudotas pakuotes.
Vienkartinių plastiko turinčių puodelių ribojimas yra svarbus žingsnis mažinant taršą ir skatinant aplinkai draugiškesnius vartojimo įpročius. Tokie puodeliai dažniausiai nėra perdirbami, o patekę į gamtą ilgai nesuyra – jie teršia aplinką, kelia pavojų gyvūnams, o irimo metu prisideda prie mikroplastiko bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo.
Be to, net ir vos kelioms minutėms naudojamo puodelio gamybai sunaudojami dideli gamtos ištekliai – nafta, mediena, energija, vanduo. Net jei puodelis perdirbamas, šių išteklių visiškai susigrąžinti nepavyksta. Todėl vienkartinių kavos puodelių, kurie turi trumpą naudojimo laiką, bet daro ilgalaikę žalą aplinkai, reikėtų vengti.
Draudimų nepaisančioms įmonėms bus taikomos sankcijos – piniginės baudos, kurios sieks nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Toks pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų 3-5 tūkst. eurų baudą, atsakomybė numatyta ir įmonių vadovams. Fiziniams draudimo nesilaikantiems maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims bauda sieks nuo 30 iki 60 eurų, o tokių įmonių vadovams – nuo 100 iki 200 eurų.
Atkreipiamas gyventojų dėmesys, kad nuo 2025 m. antrojo pusmečio Aplinkos apsaugos departamentas pradės vykdyti tikslinius patikrinimus Lietuvos viešojo maitinimo įstaigose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
