„Minimali alga turėtų būti nustatoma pagal dvišalį susitarimą, tai yra darbdavių ir profesinių sąjungų kolektyvinėje sutartyje, kaip yra išsivysčiusiose Šiaurės šalyse“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje teigė ministrė.
„Darbdaviai su profesinėmis sąjungomis gali susitarti dėl tų nuostatų, ką iš esmės darbdaviai gali duoti ir be valstybės įsikišimo. Valstybė, matydama, girdėdama – gerbdama susitarimus, tiesiog patvirtina tai, kas buvo sutarta. Ko nepadarė profesinės sąjungos ir darbdaviai, tai šito susitarimo neįteisino į kolektyvinę sutartį“, – parlamentarams kalbėjo ji.
Ruginienė: dėl MMA darbdaviai ir profsąjungos turėtų susitarti kolektyvinėje sutartyje
I. Ruginienė žada skatinti darbdavius ir darbuotojus sudaryti kolektyvines sutartis.
„Mano prioritetinė sritis yra skatinti, kad atsirastų ne tik dvišaliai tiesiog susitarimai dėl darbo, bet būtent teisinis dokumentas kaip kolektyvinė sutartis. Vyriausybė darytų savo sprendimą, bet šitos dvi šalys, ir pasirašydamos kolektyvinę sutartį, nacionalinę kolektyvinę sutartį, tą galėtų išspręsti. Tai šiais metais tas neįvyko, bet jau pirmi žingsniai tikrai susitarimo link“, – kalbėjo ministrė.
Vyriausybė liepos 1-ąją patvirtino, kad MMA kitąmet augs 8 proc. (92 eurais) iki 1245 eurų (iki mokesčių). Didėsiančią MMA pajus 145 tūkst. dirbančiųjų, arba apie 10 procentų.
Anksčiau I. Ruginienė teigė besitikinti, jog MMA kėlimas didins ir kitų dirbančiųjų atlyginimus.
BNS rašė, kad darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai birželio viduryje buvo sutarę, kad MMA nuo kitų metų turėtų augti 7,19 proc. (83 eurais) kartu prašant valdžios 4 proc. (30 eurų) padidinti NPD.
Tačiau Vyriausybės atstovai nesutiko didinti NPD ir pasiūlė minimalią algą didinti 8 proc.
Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai teigė esantys nusivylę, kad Vyriausybė nesiėmė svarstyti jų siūlymo. Verslo atstovai anksčiau sakė besitikintys pritarimo iš naujos Vyriausybės ir naujo premjero.
