Ministerija dar labiau didina gynybos obligacijų palūkanas ir viliasi, kad, didėjant infliacijai, daugiau lietuvių neleis santaupoms nuvertėti tiesiog bankų sąskaitose.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuviai, savo sąskaitas pasipildę beveik trimis milijardais iš antrosios pensijų pakopos, ekspertų teigimu jau išleido apie dešimtadalį pinigų, tai yra apie 300 mln. eurų įvairiausioms prekėms.
„Labai didelį populiarumą įgauna žoliapjovės robotai, pirmauja pardavimuose baldai, ypač lauko baldai. Išmanieji telefonai, žaidimų konsolės, televizoriai, buitinė technika, vis dar ant bangos“, – vardijo „Pigu“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
„Vartojimas labai aktyvus, per pirmus savaitgalius išlaidos kortelėmis ir eurais 70-80 proc. viršija įprastą rodiklį iki pinigų atėjimo pradžios. Tai statybinės medžiagos, virtuvės, miegamojo baldai, elektronika, IT komponentai“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ministerija didina obligacijų palūkanas
Eurų iš antrosios pensijų pakopos, finansų ministerija mėgina suvilioti juos palankesnėmis gynybos obligacijų sąlygomis. Ministerija didina obligacijų palūkanas iki 2,6 metinių palūkanų ir siūlo platesnį terminų pasirinkimą: nuo pusės iki 3 metų.
„Pagal mūsų formulę nustatytas pajamingumas obligacijų yra 2,4 pusės metų ir 1 metų metinių palūkanų, o 2 metų -2,5 proc., 3 metų – 2,6 proc. Obligacijos yra pajamingesnės negu iki šiol“, – pasakojo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Vienareikšmiškai verta, aš pati turiu nusipirkusi ir pirksiu dar, pagerėjo sąlygos“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.
Padidintos gynybos obligacijų palūkanos, anot ekspertų, bus didesnės negu didžiųjų šalies bankų indėlių, tačiau mažesnės negu kredito unijų ar mažesnių finansų įstaigų ir perpus mažesnės negu metinė infliacija, kuri šį mėnesį siekia jau 5 proc.
„Ar tai patruaklus produktas investavimui? Ne. Bet tiems, kurie turi santaupų, jos reikalingos rudeniui automobiliui ar kaupia pinigus įnašui būsto paskolai, kam reikia pinigų už 0,5–1 metų, gera alternatyva pinigams sąskaitoje ar net indėliui, nes didieji bankai siūlo 1,5 proc. palūkanų“, – kalbėjo finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Šio mėnesio infliaciją, anot ekonomistų, daugiausia lemia pabrangę degalai ir centralizuotas šildymas, be to, prekybininkams kyla apetitas didinti prekių kainas matant, kad lietuviai toliau parduotuvėse leidžia pinigus, kuriuos atsiėmė iš antrosios pensijų pakopos.
„Prognozės, kurios darytos anksčiau, rezultatas gausesnis, bet neaišku, kokią dalį lėšų bus gyventojai nusprendę skirti vartojimui, matome antrąsias kalėdas per pusmetį“, – minėjo „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Savaitgaliais ir drbo dienomis prekyba vis dar išaugusi, 50 proc. parduodame daugiau negu tokiu metu pernai. Suaktyvėjimą vis dar jaučiame“, – sakė N. Mikalajūnas.
„Deda įvairiai į 3 pakopą, pirmo būsto pradžiai, dalis leidžia vartojimu, dalis į fondus, bet dar apibendrintų duomenų procentais neturime“, – aiškino J. Zailskienė.
Šį balandį finansų ministerija išplatino gynybos obligacijų už 18 milijonų eurų, o nuo šių obligacijų platinimo pradžios 2024 metais gyventojai ir įmonės jų įsigijo už 360 mln. eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
