Regina MUSNECKIENĖ
Viešojoje erdvėje pasklidusi informacija, jog padidėjo automobilių eilės prie Rusijos sienos, o Rusija griežtina lietuviškų maisto produktų įvežimo sąlygas sukėlė nerimo ir kelmiškiams vežėjams.
Tačiau prieš kelias dienas trys transporto paslaugų „Eglė“ vilkikai be didesnės gaišaties kirto Rusijos sieną ir sėkmingai pasiekė vieni Maskvą, kiti Novosibirską.
Problemų nebuvo, nes veža ne lietuviškas prekes
Įmonės „Eglė“ finansininkė Nijolė Eismontienė mano, jog kelmiškiams vairuotojams be didesnių kliūčių pasiekti tikslą pasisekė todėl, kad sunkvežimiai į Rusiją nevežė lietuviškų prekių. Pastaruoju metu į Rytus dažniausia vežami vaisiai iš Ispanijos ir elektronikos prekės iš Olandijos.
“ Dvi savaites visa įmonė atostogavo, nes rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, kai baigiasi derliaus nuėmimas, labai sumažėja krovinių, – pasakojo N.Eismontienė. – Sugrįžę po atostogų ir išgirdę apie eiles prie Rusijos sienos bei lietuviškų prekių blokadą, sunerimome. Bet vistiek turėjome vežti krovinius. Yra sutartys.
Į Rusiją išleidome tris vilkikus. Laukėme iš jų žinių. Paaiškėjo, jog sėkmingai pasiekė tikslą. Vairuotojai jau nuvažiavo net į Novosibirską ir išsikrovė prekes.“
Iš Lietuvos prekes pasiima patys rusai
12 vilkikų – šaldytuvų turinti transporto įmonė „Eglė“ perveža dažniausia vaisius ir kitokias maisto prekes. Tačiau, pasak vadybininkės Laimos Pečkauskienės, iš Lietuvos maisto prekes dažniausia pasiima patys rusai. Jie specialiai padidino savo krovininių automobilių parką, kad nereikėtų samdyti vežėjų iš kitų šalių.
Todėl Lietuvos vežėjams siūlomos labai mažos kainos. Tokių krovinių „Eglės“ įmonė nė neima.
Dažniausia į Vakarų šalis jos sunkvežimiai nugabena lengvus į kartonines dėžes supakuotus krovinius, o iš ten paima prekes Rusijai.
Kelionės į Rusiją, pasak vežėjų, niekuomet nebuvo labai lengvos. Rusija dažniausia nesudaro trišalių sutarčių. Todėl pavyzdžiui, vaisiai iš Ispanijos vežami į Lietuvą. Čia krovinys „performinamas“ ir vežamas į artimesnius ar tolimesnius Rusijos miestus. Tai pailgina krovinio kelionės laiką. Vaisiai iš Ispanijos iki Novosibirsko nukeliauja per 21 dieną.
Gali sutrukdyti darbymetį
Paprastai, pervežimo įmonės daugiausia darbo turi nuo spalio pabaigos iki balandžio mėnesio. Tačiau vežėjai baiminasi, jog dėl neprognozuojamų Lietuvos ir Rusijos santykių kelionės gali strigti ir mažėti įmonės pajamos.
„Kelionės jau ir taip pabrango dėl apmokestintų centrinių Baltarusijos kelių, – apgailestavo L.Pečkauskienė. – Nuo Naujųjų metų ketinama apmokestinti visus Prancūzijos kelius. Kol kas nėra kelių mokesčio tik Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje. Jeigu vilkikų vairuotojams ilgiau teks stovėti prie Rusijos sienos, krovinių nugabenimas dar labiau pabrangs.“
Pakeisti verslo kryptį dabar būtų sudėtinga. Per krizę įmonė pardavė tentais dengtus vilkikus, kad išgyventų. Į šaldytuvus krauti bet kokių prekių, pavyzdžiui, medienos, nesinori. Brangūs automobiliai gali sugesti.
Bendrovė verčiasi veždama taip vadinamus ekspedicinius krovinius. Gamyklos savo prekes atiduota ekspedicinei bendrovei, o ši ieško vežėjų. Kadangi iš lėšų, gaunamų už vežimą, turi išsilaikyti ir tarpininkas, vežėjams siūlomas mažesnis mokestis už paslaugą.
Pasak vadybininkės tolimi reisai į užsienį bendrovei kartais būna ir nuostolingi.
Pelningesnis bendradarbiavimas tik su tiesioginiu partneriu Latvijos „Rimi“ prekybos centru.
Keliones Rytų kryptimi trikdo ir vairuotojų trūkumas
Šiuo metu „Eglės“ bendrovėje dirba trys vairuotojai iš Ukrainos. Telktis kitataučius tenka dėl rusų kalbą mokančių jaunų vairuotojų trūkumo. Vyresnioji rusų kalbą gerai mokėjusi karta jau eina užtarnauto poilsio. Jauni vairuotojai dabar mieliau važiuoja Vakarų kryptimi, nes moka anglų kalbą.
„Be užsieniečių šiandien jau neišsiverčia nė viena didesnė transporto įmonė,“ – sako N. Eismontienė.
Tačiau ne Europos piliečių įdarbinimas kartais užtrunka kelis mėnesius. Kol pavyksta įdarbinti, kartais nebelieka ir darbo.
Transporto įmonė kreipiasi į Ukrainos įdarbinimo agentūras. Agentūros atrenka tinkamus darbuotojus, atsiunčia jų užpildytas anketas. Tenka išsiversti jų dokumentus, gauti leidimą dirbti Lietuvoje. Leidimą įmonė turi pristatyti darbo biržai. Pagaliau gaunamas darbo leidimas.
Užsieniečiai tuo tarpu savo šalyje tvarkosi darbo vizas. Kai pagaliau Transporto inspekcija duoda vairuotojo liudijimą, vairuotojas gali pradėti dirbti.
O įmonės vadovai turi rūpintis, kad darbuotojas gautų leidimą gyventi Lietuvoje. Daugelis ukrainiečių gauna tik taip vadinamą C vizą, kuri suteikia teisę Lietuvoje būti tris mėnesius. Gavę D vizą gali gyventi Lietuvoje metus.
Kartais formalumų tvarkymas užtrunka taip ilgai, kad nebelieka ir darbo. Tenka atidėti žmogaus įdarbinimą pusmečiui.
„Eglėje“ yra dirbę ir rusų, ir moldavų. Į Lietuvą važiuoja dirbti dėl didesnių atlyginimų ir didelio nedarbo jų šalyse.
Vyresni vairuotojai ugdosi pamainą
„Eglės“ vadovai džiaugiasi neseniai įdarbinę tris labai jaunus kelmiškius vairuotojus.24 metų Renatas Kislauskas, 22 – Andrius Jasulaitis ir 23 Ignas Pocevičius labai atsakingai žiūri į savo darbą. Jiems susikalbėti Rusijoje ir priprasti prie vilkikų kaprizų bei tolimų kelionių ypatumų padeda vyresnieji vairuotojai.
Šiuo metu įmonėje dirba 27 žmonės. Vairuotojo atlyginimas – 1300 litų plius dienpinigiai. Į rankas gauna 3 – 5 tūkstančius litų, priklausomai nuo to, kiek reisų įveikė per mėnesį.
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas nėra lengvas ar paprastas. Vairuotojas gyvena tiesiog automobilyje. Čia miega, verdasi valgį, prausiasi, rengiasi. Prieš krizę, pasak L.Pečkauskienės, jie uždirbdavo daugiau. Tačiau krizė privertė taupyti.
