Specialistai įspėja, kad rizika kyla tada, kai žmogus, norėdamas asmeniškesnio patarimo, DI atskleidžia savo pajamas, paskolos sutartį, banko išrašą ar kitą informaciją apie save.
Taigi, kokius finansinius sprendimus galima patikėti DI?
Beveik 6 iš 10 jaunų žmonių jau klausė DI apie finansus
SEB banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktas Baltijos šalių jaunimo tyrimas rodo, kad 58 proc. apklaustų 18–29 metų Lietuvos gyventojų bent kartą naudojosi DI spręsdami finansinius klausimus.
11 proc. apklaustųjų DI finansų klausimais naudojasi dažnai, 27 proc. – kartais, dar 20 proc. tokiu būdu atsakymų ieškojo kartą ar du. 42 proc. nurodė to niekada nedarę.
DI dažniau pasitelkia jauni vyrai – bent kartą finansų klausimais juo naudojosi 68 proc. apklaustų vaikinų ir 50 proc. merginų.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pastebi, kad DI gali tapti pirmuoju pašnekovu žmogui, kuris nori pradėti planuoti biudžetą, sukaupti finansinį rezervą, palyginti investavimo būdus ar geriau suprasti paskolos sąlygas.
„Kartais žmogus nedrįsta paklausti, ką reiškia palūkanos, kaip veikia investavimas ar nuo ko pradėti taupyti, nes baiminasi pasirodyti neišmanantis.
Dirbtinis intelektas gali tapti saugia erdve tokiems klausimams užduoti ir paskatinti jauną žmogų labiau domėtis savo finansais“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Vis dėlto ekspertė pabrėžia, kad DI pateikta informacija nebūtinai bus tiksli, aktuali ar pritaikyta konkrečiam žmogui, nes finansinė padėtis priklauso nuo pajamų, įsipareigojimų, turimo rezervo, ateities planų ir požiūrio į riziką, o viso šio konteksto DI gali ir neįvertinti.
Ekspertas įspėja apie DI haliucinacijas
Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos narys, bendrovės „Cybora“ vadovas Arūnas Girdziušas pasakoja, kad apie DI naudojimą finansų klausimais kalbėjo ir su technologijų studentais.
Pasak jo, kalbinti studentai sakė DI finansų klausimams nenaudojantys. Ekspertas mano, kad geriau DI veikimo principus suprantantys žmonės gali atsargiau vertinti jo pateikiamus atsakymus.
„Jie supranta, kad ten yra haliucinacijos ir duomenys nėra tikslūs“, – pabrėžia A. Girdziušas.
Jis aiškina, kad tokie didieji kalbos modeliai kaip „ChatGPT“ generuoja tekstą pagal mokymo metu išmoktus dėsningumus. Trūkstant informacijos DI gali pateikti įtikinamai skambantį, tačiau klaidingą faktą ar skaičių.
Toks reiškinys vadinamas DI haliucinacija.
„Pavojų didina tai, kad klaidingas atsakymas pateikiamas tokiu pačiu užtikrintu tonu kaip ir teisingas – tvarkingomis pastraipomis, sąrašais, be dvejonių“, – pasakoja A. Girdziušas.
Todėl finansų srities gerai neišmanančiam žmogui gali būti sunku pastebėti klaidą.
„Įtikinamas skambesys nėra teisingumo garantija“, – akcentuoja ekspertas.
Pasak jo, DI taip pat gali remtis pasenusia informacija. Tai ypač aktualu klausiant apie mokesčius, paskolas ar investavimą, nes taisyklės ir rinkos sąlygos keičiasi.
Lietuvos bankas (LB) atkreipia dėmesį, kad DI gali paklausti apie žmogaus investavimo tikslus ar toleruojamą riziką ir pateikti individualiai atrodantį atsakymą, tačiau tai savaime nereiškia, kad rekomendacija atitinka tokioms paslaugoms taikomus reikalavimus.
LB rekomenduoja DI pateikiamus skaičius, datas, įmonių rezultatus ar naujienas tikrinti pirminiuose šaltiniuos, o prieš priimant konkretų investavimo sprendimą – konsultuotis su licencijuotu investicinių paslaugų teikėju.
DI nereikia žinoti, kas konkrečiai esate
Kita rizika atsiranda tada, kai norėdamas gauti kuo asmeniškesnį atsakymą žmogus DI pateikia vis daugiau informacijos apie save.
Saugumo operacijų centro operacijų vadovas Martinas Eimutis perspėja, kad net banko sąskaitos išrašas gali atskleisti gerokai daugiau nei žmogaus išlaidas.
„Banko išrašas pavojingesnis, nei atrodo, nes tai ne skaičiai, o gyvenimo profilis: darbovietė, pajamos, kam pervedinėjate pinigus“, – sako M. Eimutis.
Pasak jo, norint išanalizuoti žmogaus išlaidas, DI pakanka pateikti jų kategorijas ir sumas. Konkretūs pinigų gavėjai tam nėra būtini, o jų pavadinimai gali atskleisti papildomos asmeninės informacijos apie žmogų.
Panašiai reikėtų elgtis ir su paskolos sutartimi. Jeigu žmogus nori, kad DI padėtų ją suprasti, ekspertas rekomenduoja pašalinti vardą, pavardę, asmens kodą, sutarties numerį ir kitus žmogų identifikuojančius duomenis.
Tačiau vien pašalinti vardą ir pavardę gali neužtekti. M. Eimutis atkreipia dėmesį, kad tikslus atlyginimas, darbovietė, gyvenamasis miestas ar kita specifinė informacija kartu taip pat gali padėti nustatyti, apie kokį žmogų kalbama. Todėl, pavyzdžiui, vietoje algalapio su tikslia atlyginimo suma ir asmeniniais duomenimis DI galima nurodyti apytiksles pajamas.
Yra ir duomenų, kurių DI įrankiui finansiniam patarimui suteikti visiškai nereikia.
M. Eimutis išskiria asmens kodą, asmens dokumentų duomenis, visą banko kortelės numerį su CVV saugos kodu (kortelės kitoje pusėje esančiu trijų skaitmenų kodu), elektroninės bankininkystės prisijungimus, PIN (asmeninį kortelės atpažinimo kodą) ir vienkartinius operacijų patvirtinimo kodus.
„DI niekada nereikia žinoti, kas konkrečiai esate, kad galėtų kokybiškai atsakyti į klausimą“, – akcentuoja jis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) teisės skyriaus patarėja Kristina Jocaitė taip pat rekomenduoja prieš naudojantis konkrečiu DI įrankiu susipažinti su jo privatumo politika, naudojimosi taisyklėmis ir informacija apie tai, kaip bus tvarkomi pateikti duomenys.
VDAI nuomone, DI įrankiai savaime nekelia grėsmės asmens duomenų apsaugai, tačiau jais reikėtų naudotis atsakingai. Jeigu žmogus nusprendžia įkelti dokumentą, rekomenduojama pašalinti arba užmaskuoti vardą, pavardę, kontaktinius ir kitus žmogų identifikuojančius duomenis.
„Jei kyla abejonių, ar tam tikri asmens duomenys yra būtini, saugiausia praktika yra jų neteikti“, – nurodo VDAI.
M. Eimutis perspėja, kad nutekėjusi asmeninė ir finansinė informacija gali būti panaudota ir sukčiavimui.
„Dažniau nutekėję duomenys tampa žaliava įtikinamam sukčiavimui: skambutis „iš banko“, kuriame pašnekovas žino jūsų asmens kodą, paskolos sumą ir vakarykštį pavedimą, atrodo visiškai tikras.
Kuo daugiau apie jus žino sukčius, tuo mažiau jam reikia įtikinėti auką“, – aiškina jis.
DI gali padėti, tačiau neturėtų priimti sprendimo už jus
Kaip DI pasitelkti taip, kad jis padėtų, bet nepriimtų finansinio sprendimo už žmogų?
A. Girdziušas rekomenduoja DI pirmiausia naudoti informacijai susisteminti ir finansinėms sąvokoms suprasti. Užduodant klausimą galima nurodyti šalį, tikslą ir laikotarpį, paprašyti įvardyti galimas rizikas, prielaidas bei informaciją, kurios DI trūksta.
M. Eimutis siūlo atkreipti dėmesį ir į paties klausimo formuluotę.
„DI linkęs pritarti. Paklausus „ar verta imti šią paskolą“, jis suras argumentų „už“, nes taip suformuluotas klausimas. Prašykite priešingai – „duok tris priežastis, kodėl man šios paskolos imti nereikėtų“. Tada gausite tai, ko iš tikrųjų reikia“, – pataria jis.
SEB ekspertė pabrėžia, kad DI gali būti naudingas mokantis ir ruošiantis priimti sprendimą, tačiau neturėtų tapti vieninteliu sprendimo priėmėju.
Taigi DI galima klausti, kaip veikia būsto paskola, į ką atkreipti dėmesį prieš investuojant ar kokius klausimus užduoti finansų specialistui. Tačiau sprendimą, ką daryti su savo pinigais, galiausiai turi priimti pats žmogus.
