Anot agentūros, reeksportas po ankstesnio nuosmukio dėl sankcijų, karo ar ekonominių kliūčių šiemet turėtų atsigauti ir padidėti 4,7 proc.
Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut sako, kad po kelerius metų trukusių rinkos svyravimų, šiais metais Lietuvos eksportas grįš į tvaraus augimo kelią, kurį diktuos nebe infliacija, o realios apimtys.
„Konkurencinį pranašumą išlaikys tos įmonės, kurios investuos į automatizaciją ir procesų efektyvumą – tai vienintelis tvarus būdas didinti gamybos pajėgumus ir kompensuoti darbo jėgos trūkumą“, – pranešime teigė P. Reut.
Didžiausia rizika Lietuvai kyla ne dėl tiesioginių prekybos ryšių ar mažėjančių pardavimų Persijos įlankos regione – didesnį poveikį galėtų turėti importuojamų energijos išteklių kainų šuolis ir brangstančios logistikos grandinės, jei konfliktas užsitęstų, teigia Inovacijų agentūra.
Be geopolitinių įtampų, eksporto raidą gali riboti ir kiti išorės veiksniai – JAV įvesti muitų tarifai, lėtesnis nei tikėtasi ES ekonomikos atsigavimas ir besitraukiantis darbo jėgos pasiūlos potencialas Lietuvos gamybos sektoriuje.
P. Reut pabrėžia, kad verslui svarbu mažinti priklausomybę nuo atskirų regionų ir aktyviau ieškoti galimybių naujose rinkose.
Prognozuojama, kad 2027 metais eksporto augimo pagreitis išliks dar stipresnis, o bendra prekių ir paslaugų eksporto vertė viršys 65 mlrd. eurų. Vien paslaugų eksportas 2027 metais turėtų pasiekti 9,8 proc. ir viršyti 30 mlrd. eurų.
BNS rašė, kad praėjusiais metais iš Lietuvos prekių eksportuota už 36,9 mlrd. eurų – 0,2 proc. daugiau nei 2024 metais (be mineralinių produktų – 0,7 proc.), tuo metu importas siekė 43,4 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau (6,6 proc.).
