Pastaruoju metu „Facebook“ tinkle fiksuojami apgaulingi įrašai, kuriuose neteisėtai naudojamas „Iki“ pavadinimas, vykdomos kampanijos, naudojamas logotipas bei vizualiniai elementai, siekiant išvilioti gyventojų asmeninius ir, galimai, bankinius duomenis.
Iš pirmo žvilgsnio tokie įrašai gali atrodyti patikimi: juose naudojama prekybos tinklo atributika, žadami vertingi prizai, kartais minimos panašios dovanos ar laimėjimai, kurie iš tiesų yra paskelbti „Iki“ organizuojamuose žaidimuose. Tačiau įmonė pabrėžia, kad šios akcijos nėra susijusios su prekybos tinklu.
„Sukčiai tampa išradingesni ir stengiasi atkartoti žinomų prekės ženklų komunikaciją ar vykdomas kampanijas. Šį mėnesį pradėjome švęsti savo 35 gimtadienį, programėlėje pirkėjai gali laimėti nemažai prizų, tad ši informacija tapo ir sukčių taikiniu.
Pirkėjus raginame visuomet įsitikinti informacijos šaltiniu ir nespausti įtartinų nuorodų. Oficialūs „Iki“ konkursai ir žaidimai skelbiami tik mūsų interneto svetainėje www.iki.lt, „Iki“ mobiliojoje programėlėje bei oficialiuose socialinių tinklų kanaluose.
Niekada neprašome pateikti banko kortelės duomenų ar atlikti mokėjimo tam, kad būtų galima atsiimti prizą“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Kaip veikia ši sukčiavimo schema?
Dažniausiai socialiniuose tinkluose sukuriamos netikros paskyros, kurios skelbia tariamus konkursus, apklausas ar prizų dalybas.
Norint dalyvauti ar atsiimti neva laimėtą prizą, gyventojai raginami paspausti pateiktą nuorodą ar užpildyti apklausą.
Paspaudus nuorodą vartotojai nukreipiami į sukčių sukurtas svetaines, kurios gali būti labai panašios į oficialius puslapius arba naudoti įmonės logotipą.
Jose prašoma pateikti asmeninius duomenis, prisijungimo informaciją, banko kortelės duomenis arba patvirtinti tariamą mokėjimą už prizo pristatymą.
