Verslo atstovai tikina, kad Lietuva skambiai skelbia apie tūkstančius atvykstančiųjų, tačiau jų priimti nėra pasiruošusi. O atsiranda ir kritikų, kurie įžvelgia grėsmes – sako, kad į kiekvieną atvykstantį asmenį iš Rusijos ar Baltarusijos reikia žiūrėti per didinamąjį stiklą ir gauti įrodymų, kad jie išties oponavo režimams.
Po patirtų diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų dar pernai rudenį į Vilnių persikėlė Baltarusijos startuolių centras „Imaguru“. Lukašenkos režimas įmonę persekiojo ir galiausiai išvarė iš Minsko.
Viena iš startuolių centro įkūrėjų Anastasija tikina, kad norinčiųjų atvykti į Lietuvą baltarusių, aukštųjų technologijų specialistų, išties daug – ir visi jie čia siekia kurti pridėtinę vertę.
„Didžiulė dinamika, atvažiuoja nauja banga darbuotojų iš Baltarusijos, taip pat iš Ukrainos ir kitų šalių. Iš mūsų pusės mes labai greitai plečiamės ir peržiūrime tuos darbuotojus, kurie bėga nuo režimo“, – sako „Imaguru“ įkūrėja Anastasija Chamiankova.
Lietuvoje įsikūrė ir baltarusių įmonė „Belka Games“, kuri kuria žaidimus mobiliosioms platformoms. Šiuo metu Lietuvoje šioje įmonėje dirba apie 20 žmonių ir artimiausiu metu skaičiai dar augs.
„Judame į tai, kad ten IT verslas Baltarusijoje ir Rusijoje, ypač tarptautinis, negalės egzistuoti, negalės operuoti. Todėl žmonėms tenka priimti sprendimus, ar jie keičia kryptį, ar jie ką nors daro, ar evakuojasi“, – teigia „Belka Games“ Lietuvos padalinio vadovas Albertas Pocevičius.
Putinui pradėjus karą Ukrainoje, Lietuva svarsto priimti tūkstančius darbuotojų iš Rusijos ir Baltarusijos tarptautinių kompanijų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad kol kas konkrečiai įvardinti norinčių persikelti į Lietuvą įmonių skaičių sunku, mat jis kasdien keičiasi.
Daugiausia tai – IT, aukštųjų technologijų, telekomunikacijų sektoriaus įmonės. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Armonaitės, į Lietuvą norintys atvykti specialistai susiduria su iššūkiais, todėl žada lengvinimus.
„Kai kam yra sudėtingiau atidaryti banko sąskaitas, tą sprendžiam ir tikiuosi, kad artimiausiu metu išspręsime. Yra šeimų nariai, kurie kartu persikelia. Darbą susirasti jiems irgi reikia padėti“, – aiškina ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Bet yra ir kritikų – kalbinti ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir tikina, kad dabar į kiekvieną atvykstantį asmenį iš Rusijos ar Baltarusijos reikia žiūrėti per didinamąjį stiklą. O prieš įsileidžiant į Lietuvą šiuos žmones reikėtų ne tik juos patikrinti, bet ir gauti įrodymų, kad jie iš tiesų oponavo režimams.
„Jie bėga nuo pasekmių, kurias sukėlė šitas režimas, pradėdamas šį karą. Šitie žmonės, nebūdami tiesioginiai režimo agentai, jie kelia milžinišką grėsmę, nes jų vienintelė vertybė – jų asmeninė gerovė. Tai dėl tos gerovės jie labai greitai gali būti tikrieji rusiškų priešiškų operacijų taikiniai“, – komentuoja politikos analitikas Marius Laurinavičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė tvirtina, kad šį savaitgalį į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš Baltarusijos ar Rusijos jau yra patikrinti specialiųjų Lietuvos tarnybų.
„Žmonės, kurie čia atvyksta, yra jau patikrinti Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų, jie legaliai čia atvyksta“, – teigia A. Armonaitė.
„Vienintelis kriterijus turėtų būti, ar pats žmogus, kuris atvyksta į Lietuvą, gali įrodyti, kad jisai iki karo mažų mažiausiai oponavo režimui. Jeigu jisai tą gali įrodyti – tai ir moralinė pareiga būtų juos priimti. Bet jeigu jie to įrodyti negali – tai jie yra grėsmė Lietuvos Nacionaliniam saugumui“, – aiškina M. Laurinavičius.
O asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas tikina, kad Lietuvai verkiant reikia aukštųjų technologijų specialistų, nes jų stygius jaučiamas nuolatos. Bėda ta, kad Lietuva nėra pasiruošusi tam, kad galėtų priimti tūkstančius aukštos kvalifikacijos specialistų jau dabar.
„Pasakyti, kad atvažiuos tūkstančiai yra gerai, bet nuo šio momento reikia daryti viską, kad jie galėtų atvažiuoti: viza atvykimo momentu, o ne kelių mėnesių procedūra. Ir paruošta infrastruktūra, kur jie gyvens, kur jie dirbs, kaip jie susitvarkys visas procedūras. Tada bus gerai“, – sako „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
Tiesa, kol kas konkrečiai įvardyti, kiek įmonių iš Baltarusijos ar Rusijos nori persikelti į Lietuvą, sudėtinga. Po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje į Lietuvą jau persikėlė apie 50 šios šalies įmonių ir keli tūkstančiai darbuotojų bei jų šeimos narių.
