„Noriu, kad šis kompleksas būtų tikrai geras, kad augintų Lietuvos sportą. Todėl dabar kasdien bendraujame su Vilniaus miesto savivaldybe, su jų teisininkais – ieškome būdų patobulinti projektą, kuris buvo paruoštas prieš 16 metų. (...) Šiandien stadione suplanuota 18 tūkst. vietų, bet patobulinsime, bus 19 tūkstančių“, – pranešime sakė „Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis.
Jo teigimu, vilniečių sporto bendruomenei nepritarus atsisakyta minčių komplekso operatorės funkcijas patikėti Kauno Dariaus ir Girėno stadioną bei „Žalgirio“ areną valdančiai bendrovei „Kauno arena“ – šiuo metu buriama komanda, kurioje galėtų dalyvauti tiek Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“, tiek krepšinio klubas „Rytas“.
„Kuriame naują komandą, naują grupę iš tų, kurie šį bei tą išmano, taip pat kviečiame, kad toje komandoje būtų tiek Vilniaus „Žalgiris“, tiek „Rytas“, nes norisi, kad miesto komandos turėtų dalį šitame procese“, – teigė A. Avulis.
„Kol kas neturime aiškaus susitarimo, bandome sudėti, kad operavimo valdyme būtų žmonės, kurie supranta, kaip organizuoti renginius. Tas kompleksas yra labai didelis ir valdyti jį reikia taip, kad jis uždirbtų pinigus. Ir kad tų pinigų dalis atitektų mūsų miesto komandoms“, – pridūrė „Hanner“ vadovas.
A. Avulis liepą BNS patvirtino, jog derėjosi su „Kauno arena“ dėl projekto valdymo, tačiau sakė, kad diskusijos vyksta ir su kitomis įmonėmis.
Nacionalinio stadiono pagrindinės rangovės „Naresta“ vadovo Tado Grincevičiaus teigimu, komplekso statybų metu aikštelėje dirbs apie 50 įvairių subrangovų.
„Kasdien komanda sprendžia tūkstančius smulkių klausimų. (...) Per visą statybų laikotarpį stadione dirbs apie 50 įvairių subrangovų, tad bendradarbiavimas, projekto valdymas, bendro tikslo matymas čia – raktiniai aspektai“, – pranešime teigė T. Grincevičius.
Anot Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, kitais metais numatoma pradėti ir infrastruktūros aplink stadioną atnaujinimą.
„Mūsų užduotis – pasirūpinti prieigomis. Kitais metais prasidės didelė šalia esančios sankryžos rekonstrukcija. Taip pat keliolika milijonų eurų investuosime į Mamuto parko sutvarkymą, kad kompleksą būtų patogu iš centro pasiekti pėsčiomis“, – pranešime sakė A. Bužinskas.
Sostinės meras Valdas Benkunskas spalį BNS teigė, jog infrastruktūra aplink statomą nacionalinį stadioną gali kainuoti apie keliasdešimt milijonų, jos įrengimą numatoma baigti iki 2027-ųjų pabaigos.
BNS rašė, kad gegužės pabaigoje Europos Komisijai (EK) galutinai pritarus nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams, „Hanner“ birželio pabaigoje iš „Baltcap“ perėmė projekto vystymą bei susitarė su statybų įmonėmis „Naresta“ ir „Kalvasta statyba“ dėl rangos.
Darbai nacionalinio stadiono statybvietėje buvo atnaujinti liepos pradžioje.
„Naresta“ už 70 mln. eurų stato pagrindinį 18 tūkst. vietų stadioną, dvi futbolo aikšteles bei magistralinius inžinerinius tinklus, o „Kalvasta statyba“ už 47,5 mln. eurų stato likusius objektus, tarp kurių – ir arena.
Vilniaus miesto taryba pernai rugpjūtį pritarė koncesijos sutarties pakeitimams – pakeitus rizikų pasidalijimą, projektas savivaldybei ir valstybei kainuos apie 155,1 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su įmone Vilniaus daugiafunkcis kompleksas 2021 metų spalį pasirašė 25 metų trukmės koncesijos sutartį.
