Didelė dalis šios informacijos ateityje bus prieinama skaitmeniniame produkto pase, naujoje sistemoje, kurią diegia ES.
Liepos 20 d. Europos Komisija paskelbė paleidusi Skaitmeninių produktų pasų registrą (angl. Digital Product Passport Registry), kuris yra viena svarbiausių naujosios sistemos dalių.
Kartu pradėjo veikti ir bandomoji aplinka, skirta verslui ruoštis būsimiems reikalavimams.
Vadinasi, kad skaitmeninis produkto pasas iš teisinės idėjos pamažu tampa praktine realybe įmonėms, kurios savo gaminius parduoda ES rinkoje.
Skaitmeninis produkto pasas kuriamas pagal ES Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentą (ESPR).
Jis veiks kaip skaitmeninė produkto informacijos „kortelė“, kurioje bus kaupiami svarbiausi duomenys apie gaminį – nuo jo sudėties ir žaliavų kilmės iki anglies pėdsako, remonto, pakartotinio naudojimo bei perdirbimo galimybių.
Tikimasi, kad tai padės didinti tiekimo grandinių skaidrumą, leis vartotojams priimti labiau informuotus sprendimus, o verslui – lengviau įrodyti, kad gaminiai atitinka ES reikalavimus.
Informacija apie produktus bus saugoma paskirstytose sistemose, vis dėlto kiekvienas skaitmeninis produkto pasas turės būti užregistruotas naujajame Europos Komisijos registre.
Jame bus registruojami unikalūs produktų identifikatoriai ir kita pagrindinė informacija, reikalinga sistemai veikti visoje ES.
Svarbu ir Lietuvos įmonėms
ES oficialiajame leidinyje jau paskelbti pirmieji šeši harmonizuoti skaitmeninių produktų pasų standartai.
Jie nustato pagrindinius techninius reikalavimus, kuriais bus vadovaujamasi kuriant ir diegiant skaitmeninio produkto pasą.
„Iki šiol daugiausia buvo ruošiamas teisinis pagrindas skaitmeninių produktų pasų atsiradimui. Paskelbus pirmuosius standartus, verslas ir IT sprendimų kūrėjai jau turi aiškesnes technines gaires, kuriomis gali remtis kurdami skaitmeninio produkto paso sprendimus“, – sako „GS1 Lithuania“ standartų ekspertė Indrė Lasionienė.
Pirmųjų skaitmeninių produktų pasų standartų paskelbimas reiškia, kad verslas jau gali pradėti aktyviai ruoštis būsimiems reikalavimams.
„Įmonėms tai tinkamas metas įsivertinti savo produktų duomenis ir informacines sistemas, nes nuo jų priklausys sklandus skaitmeninio produkto paso diegimas“, – teigia GS1 standartų ekspertė I. Lasionienė.
Pirmieji reikalavimai įsigalios jau 2027 m. vasario 18 d. – nuo tada skaitmeninis produkto pasas taps privalomas tam tikrų didelių baterijų gamintojams.
Vėliau sistema palaipsniui bus taikoma ir kitoms produktų grupėms, tarp jų – tekstilei, plienui, aliuminiui, padangoms, baldams, elektronikos bei energiją naudojantiems gaminiams.
Ateityje ji apims ir kai kuriuos statybos produktus, žaislus, ploviklius bei kitus gaminius, kuriems ES teisės aktai numato skaitmeninio produkto paso reikalavimą.
Skaitmeninis produkto pasas persikels į drabužį
Ieškodama būdų, kaip tekstilės gaminiuose išsaugoti visą skaitmeniniam produkto pasui reikalingą informaciją, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) studentė atsigręžė į jau egzistuojančius sprendimus.
„Atlikta analizė parodė, kad tekstilės gaminiuose vis dažniau pastebima RFID (angl. Radio Frequency Identification) technologija, leidžianti užkoduoti ir saugoti įvairią informaciją.
Vis dėlto ji dažniausiai integruojama į kainos ar priežiūros etiketes, kurios neretai nukerpamos, o kartu prarandama ir jose saugoma informacija. Būtent todėl kilo idėja RFID technologiją integruoti į patį tekstilės gaminį“, – sako G. Lastauskaitė.
G. Lastauskaitės teigimu, RFID technologiją sudaro trys pagrindinės dalys: žyma (angl. tag), skaitytuvas (angl. reader) ir antena. Būtent antena perduoda signalą tarp žymos ir skaitytuvo.
Šiame projekte jai formuoti naudojami elektrai laidūs siūlai, leidžiantys RFID sistemą integruoti į lanksčius ir minkštus tekstilės gaminius.
„Elektrai laidūs siūlai nuo įprastų siuvimo siūlų skiriasi tuo, kad gali praleisti elektros srovę. Jie gaminami iš elektrai laidžių medžiagų arba padengiami tokiomis medžiagomis, dažniausiai variu arba sidabru“, – pasakoja KTU studentė.
Pasak jos, tokių siūlų pritaikymo galimybės tekstilėje yra labai plačios. Jie naudojami ne tik RFID sistemoms kurti, bet ir įvairiems jutikliams integruoti į gaminius. Pavyzdžiui, jų pagrindu kuriami sprendimai gali padėti matuoti širdies ritmą, kvėpavimą ar raumenų aktyvumą.
„Elektrai laidūs siūlai taip pat leidžia tekstilėje sujungti skirtingus elektroninius komponentus – mikrovaldiklius, įsiuvamus LED šviesos diodus ar baterijas. Tai atveria galimybes kurti interaktyvius ir funkcionalius drabužius“, – sako G. Lastauskaitė.
Drabužis su integruota RFID technologija išoriškai beveik nesiskiria nuo įprasto. Anot KTU studentės, anteną integravus į siūles ar palankas, ji tampa praktiškai nepastebima.
Visa drabužio istorija – vienoje žymoje
Šiuo metu labiausiai paplitusios yra išorinės etiketės – kabančios arba tik lengvai prisiūtos, todėl jas nesunku pašalinti.
„Ateityje ženklinimas galėtų būti integruojamas į patį gaminį – įsiuvamas į siūles, išsiuvinėjamas, įaudžiamas į audinį arba įmezgamas į mezginį. Jis taip pat galėtų tapti funkcinių drabužio elementų, pavyzdžiui, sagų, dalimi.
Tokios etiketės būtų ne tik patvaresnės ir sunkiau pašalinamos, bet ir galėtų saugoti bei perduoti gerokai daugiau informacijos nei šiandien naudojamos popierinės ar tekstilės pagrindo etiketės“, – pažymi G. Lastauskaitė.
Integruotos RFID žymos leistų greitai pasiekti išsamią informaciją apie gaminį – nuo naudojamų žaliavų ir gamybos proceso iki priežiūros bei perdirbimo galimybių. Tai padėtų vartotojams priimti tvaresnius sprendimus ir geriau suprasti, kaip prižiūrėti drabužį, kad jis tarnautų ilgiau.
Naudos tokia sistema suteiktų ir tekstilės perdirbimo įmonėms. Turėdamos informaciją apie gaminio sudėtį ir kitas svarbias jo savybes, jos galėtų greičiau bei efektyviau organizuoti perdirbimo procesus.
