Čia nėra langų, laikrodžių, čia atėję žmonės kartais pralošia paskutines santaupas. Tačiau jiems šypsomasi, jie pavaišinami, todėl grįžta. Lankytojų grįžimas šiemet didele dalimi lėmė tai, kad visi Lietuvoje veikiantys kazino per pirmąjį pusmetį uždirbo 97 milijonus litų.
Kiekvienas, kas yra buvęs kazino, žino, kad laikas čia prabėga akimirksniu. Darbuotojų šypsenos, nemokamas alkoholis arba bent jau ypač žemos jo kainos lemia, kad lankytojai nė nepastebi, kaip pasikeičia paros metas.
Leidžia viską
22 metų Marius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kaip ir dar daugiau nei 2 tūkstančiai žmonių Lietuvoje, savo noru paprašė būti neįleistas į kazino. Nebelošti pačiam nebeišėjo. Marius lošimo namuose patekdavo ten, kur gali atsidurti anaiptol ne kiekvienas lankytojas – į VIP sales, skirtas daugiausia išleidžiantiems klientams. Į jas, pasak pašnekovo, gali patekti tik žmonės, turintys auksines lojalumo korteles, ir jų draugai. Kadangi Mariaus draugas turėjo kortelę, jis su draugu ir dar keli pažįstami lošdavo VIP salėse.
„Ten daro viską, ko paprašai. Atneša kokį nori žaidimų stalą, kokį nori gėrimą nemokamai tau ir visiems tavo draugams. Tik minimalūs statymai ten yra bent keletą kartų didesni nei visame kazino, – pasakojo Marius. – Kartą norėjome VIP salėje parūkyti. Čia nerūkoma, tačiau mus buvo leista tai daryti.“
Kartą, kai visi Mariaus draugai per vakarą pralošė daugiau nei 20 tūkst. litų, kazino darbuotojas leido nemokamai iš baro pasiimti visą butelį brangiausio gėrimo. Paslaugumas ir malonus aptarnavimas, pasak vaikino, didžiąja dalimi lėmė, kad jis čia grįždavo.
Tiesa, Marius buvo ir laimėjęs. Daugiausia per vakarą su draugais išlošė 15 tūkst. litų. Tačiau vėliau, kaip ir visi kazino dažniau žaidę jo pažįstami, pralošė dar ne tiek. „Dažniausiai būna taip, kad žmogus laimi kokius 8 tūkst. litų ir laimingas išeina namo. Kitą dieną grįžta ir pralošia 2, vėliau – dar 2, o galiausiai ir 10 tūkst. Nemačiau nė vieno, kuris ilgai žaisdamas galiausiai praturtėtų“, – kalbėjo Marius. Jis prisiminė atvejį, kaip vienas žaidėjas kazino žaisdamas rusišką pokerį gavo aukščiausią įmanomą kombinaciją – „Karališką spalvą“ ir laimėjo 40 tūkst. litų. Vyras visus tądien buvusius kazino pradėjo vaišinti gėrimais, švęsti ir lošti toliau. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad žmogelis ne tik pralošė laimėtus pinigus, bet iš lošimo namų išėjo pasiskolinęs dar 30 tūkst.
Išjungia sveiką protą
Kodėl lošėjams taip norisi ten grįžti? Rinkodaros specialistas Audrius Savickas išskiria keletą specifinių kazino rinkodaros bruožų. Kadangi azartinių lošimų reklama yra draudžiama, įstaigos tikslas yra prisivilioti žmogų išmėginti žaidimą pirmą kartą, o vėliau paveikti jo emocijas. „Daryti eksperimentai parodė, kad žmogų, kuriam leidi ką nors paturėti, o vėliau atimi, labai paveikia netekimo jausmas. Sužadinamas neteisybės jausmas, žmogus užsimano atkurti teisybę savo atžvilgiu, o tada rizikuoja ir lošia dar didesnėmis sumomis“, – aiškino A. Savickas. Pasak specialisto, ypač internetinių lošimų verslas yra suprojektuotas taip, kad sukeltų tokias emocijas. Dėl to pradedantiems žaisti dažnai sekasi, bet vėliau sėkmė nustoja šypsotis.
Visuose kazino nėra langų ir laikrodžių, klientai vaišinami gėrimais, kad racionaliai nebemąstytų. Esą paveikti racionalų žmonių mąstymą dažnai bando ir kitų verslo šakų atstovai. Pavyzdžiui, žmones pasikliauti užvaldžiusiomis emocijomis skatina pardavėjai ragindami iš karto apsispręsti ir priimti skubotą sprendimą.
„Mano patarimas žmonėms – suvokti mechanizmus, kaip bandoma paveikti racionalių jų mąstymą. Kai žmonės skatinami labai skubėti, specialiai reikėtų gauti laiko pagalvoti, o jei jie yra kazino, sprendimus dėl lošimo priimti kitą dieną. Tai idealus būdas susigrąžinti sveiką protą“, – patarė A. Savickas.
Nori malonumo
Psichologas Vytautas Bartkevičius, paklaustas, kas žmones dažniausiai traukia į kazino, atkreipia dėmesį, kad tik pradėjus lošti čia grįžti skatina ne pinigų troškimas, o žaidimo metu patiriamas malonumas. Lankytojai labai vertina anonimiškumą, tam tikrus socialinius santykius.
Psichologas pritaria, kad malonus aptarnavimas kazino – vienas pagrindinių dalykų, verčiančių žmones ten grįžti. „Lošimo namuose sukuriama tokia aplinka, kad žmogus jaustųsi saugiai. Jis pajunta, jog yra laukiamas, mato, kad visi vienodai jam šypsosis. nesvarbu, ar jis išsikeis 50 ar 100 litų, jis atgauna savivertę. Bet nepagalvoja, kad norės lankytis čia vėl“, – aiškina psichologas.
Įžeidinėjimus reikia iškęsti
Lošimo namuose užsienyje dirbęs Gediminas aiškina, jog skatinančią grįžti atmosferą pavyksta sukurti dėl to, kad kazino dirba gerai apmokytas personalas – krupjė mokomi nuo trijų mėnesių iki pusės metų.
„Dirbdamas kazino negali bendrauti nemaloniai, nes tave stebi. Kai kada nors būsite kazino, pasižiūrėkite, kiek kamerų iš visų pusių yra nukreipta į jus. Bent viena darbuotojo klaida – ir iškart sulaukiama skambučio iš valdžios ir pranešama, kad kažką padarei ne taip“, – pasakoja Gediminas.
Tiesa, būti maloniam ne visuomet paprasta – dažnai tie, kuriems nesiseka, pyktį lieja ant krupjė. O išmesti jų kazino nėra suinteresuoti, nes susierzinę ir pinigais besišvaistantys klientai neša pelną. „Ištverti įžeidinėjimus, kai pralošiantys klientai rėkia, keikiasi ir vadina tave įvairiais žodžiais, vienas sunkiausių dalykų dirbant lošimo namuose. Galiausiai prie to pripranti ir nebekreipi dėmesio, – kalbėjo vaikinas. Kai klientų elgesys tampa nekontroliuojamas, kazino vadybininkai pakeičia krupjė, o kartais klientą nuveda prie kito stalo.
Pasak didžiausio Lietuvoje lošimo namų tinklo „Olympic Casino“ rinkodaros vadovo Andriaus Busilo, aptarnavimo kokybės įvertinimas didele dalimi priklauso ir nuo lankytojų nuotaikos. „Dirbant paslaugų srityje tenka susidurti su įvairiais klientais, tai subjektyvi patirtis, ji labai priklauso nuo emocijų. Dauguma mūsų klientų yra patenkinti ir aplinka, ir aptarnavimo kultūra, ir žaidimais, tačiau pasitaiko išimtinų atvejų“, – sakė A. Busilas.
Paklaustas apie asmenis, priklausomus nuo lošimų, pašnekovas teigė, kad Lietuvoje norinčiųjų savo noru neįeiti į kazino yra gerokai mažiau nei kitose Europos šalyse. „Tarp kitų Europos šalių mūsų skaičiai nėra ypatingi, priešingai – dėl itin griežto reguliavimo asmenų, savo noru pareiškusių, kad nebūtų įleisti į lošimo namus, Lietuvoje turime žymiai mažiau nei kitose ES šalyse“, – pridūrė A. Busilas.
Faktai Lošimų namai
Azartinių lošimų komisijos duomenimis, daugiausia prašymų neįleisti į kazino gaunama iš 21–39 metų asmenų amžiaus grupių
Šiuo metu nėra įstatymų, kurie draustų į kazino įleisti nuo lošimų priklausomus žmones, net jei jie savo noru paprašo būti neįleidžiami. Prasižengęs kazino už tai teisiškai neatsako
Valstybinės azartinių lošimų priežiūros komisijos duomenimis, 2011 metų pabaigoje tokius prašymus buvo pateikę 2 093 žmonės
Lietuvoje iki šių metų liepos veikė 15 kazino
Paulius Grinkevičius
