Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Bliūkšta „Rail Baltica“ suteiktos viltys keleiviams iš Vilniaus į Kauną ir atvirkščiai nuvykti per pusvalandį vietoje dabar valandą trunkančios kelionės. Ministras Eugenijus Sabutis aiškina, kad geležinkelio statybos brangsta ir pinigų atšakai į Vilnių nėra.
„Jei pilnesne apimtimi darytume, tai galėtų priartėti prie 4 milijardų eurų. Tai didžiulė suma, šiandien tokios sumos nei mes, nei Europos Sąjunga nepasiryžusi skirti. Stengiamės, kad pagrindiniam būtų užtikrinamas finansavimas. Jis reikalingas, norimas, matomas, kaip atšaka projekto, tačiau artimiausiais metais tokių darbų nepradėsime“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Prognozuojama „Rail Baltica“ Lietuvoje kaina per aštuonerius metus nuo projekto pradžios padidėjo keturiskart – nuo 2,5 milijardų eurų iki 10 milijardų eurų. Tad ministras esą suka galvą, kaip per ateinančius 5 metus sugebėti nutiesti geležinkelį bent nuo Lenkijos iki Latvijos pasienio per Kauną ir Panevėžį.
„Finansavimo iniciatyvą turime parodyti mes. Šiandien aš jos nenoriu rodyti, nes pagrindinė koncentracija yra susisiekimo nuo Talino iki Varšuvos“, – sakė E. Sabutis.
Labiau mato atšakos į Klaipėdą naudą
Ministrui antrina ir kiti buvę socialdemokratų susisiekimo ministrai.
„Dviejų projektų neįgyvendins. Pirmas etapas tegu būna pro Kauną iki Lenkijos, o po to galim galvoti apie vėžės nutiesimą iki Vilniaus. Kaunas svarbus, nes turime intermodalinį terminalą, kuris užbaigtas 2015 metais“, – teigė Algirdas Butkevičius.
„Geopolitinė situacija reikalauja daugiausia dėmesio skirti pagrindinei trasai, kad iš tikro būtų 3 valstybės ir Suomija per keltus pajungti. Tai ir nacionalinio saugumo klausimas, ne tik komercinis“, – antrino Rimantas Sinkevičius.
Tarp valdančiųjų sklando balsai ir apie tai, kad „Rail Baltica“ atšakos į Klaipėdos uostą reikia net labiau nei į sostinę Vilnių.
„Jei neprijungiame uosto, faktiškai jis užželia, jis niekam nereikalingas, nes latviai ir estai turės „Rail Baltica“, kuria greitai nuveš krovinius iki Europos, o mes neturėsime atšakos, sunkvežimiais vešime iki „Rail Balticos“ atšakos. Čia didelė problema“, – sakė socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
Vilnius jaučiasi išduotas
Girdėdamas tokias valdančiųjų kalbas pykčiu netveria Vilniaus meras Valdas Benkunskas, o jam antrina ir konservatorių pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Didelė išdavystė, nusisukimas nuo Vilniaus. Dešimtmetį esame maitinami pažadais, kad atšaka bus, leis turėti aiškų privalumą sostinės su savo didžiausiu ekonominiu potencialu, gyventojų skaičiumi“, – kalbėjo V. Benkunskas.
„Rail Baltica“ atėjimas lengvintų dislokavimą ir pajėgų ties Vilniumi, kuris yra padidintos rizikos zonoje“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Rail Baltica“ projektuotojai skelbė, kad nutiesus europinę vėžę greitiems traukiniams iki Vilniaus, per pusę sutrumpės kelionė ne tik iš Vilniaus į Kauną, bet ir į Varšuvą – vietoje dabartinių 8 valandų truks 4 valandas, Rygą keleiviai pasieks per 2 valandas, Taliną per pusketvirtos valandos. Susisiekimo ministras dabar greitesnes keliones žada nebent iš Kauno po 5 metų, o iš Vilniaus prie jų teks pridėti po maždaug papildomą valandą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
