Didžiuliai transporto priemonių junginiai siekiantys iki 25,25 m. ilgį kurių bendroji masė iki 60 t. nėra naujiena Europos keliuose. Tiesa, jų naudojimas yra stipriai apribotas. Panašu, kad ateityje ribojimų gali tik daugėti, o galbūt net išvis bus uždraustos tokios transporto priemonės, tokia yra piliečių nuomonė, tačiau viską spręs ES biurokratai.
Mega vilkikai, gigalaineriai ar kaip kitaip juos bevadintumėme, visiems puikiai pažįstami. Jie gali važinėti kai kuriuose regionuose Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Belgijoje, Skandinavijoje ir kitose šalyse. Kai kur maksimali transporto junginio masė apribota iki 40t. Šios transporto priemonės negali įvažiuoti į gyvenvietes ir kursuoja tik gerais keliais ir greitkeliais, dažniausiai tarp stambių logistikos objektų.
Šio transporto junginio ilgis turi būti iki 25,25 m., plotis iki 2,6 m., o aukštis nuo važiuojamosios dalies paviršiaus iki 4 m. Standartinio vilkiko maksimalūs išmatavimai yra 18 m. ilgis, 2,55 m. plotis ir 4 m. aukštis. Autovežiai gali būti 20,75 m. ilgio, šaldytuvinės puspriekabės 2,6 m. pločio, o transporto priemonių vežančių konteinerius aukštis gali būti 4,15 m.
Bendros nuomonės dėl šių transporto priemonių naudojimo kol kas neranda nei Briuselio biurokratai, nei vežėjai, nei paprasti piliečiai. Vieniems tai transporto ateitis, padėsiantis taupyti kurą ir padarysianti pervežimus efektyvesnius, kitiems – kelių monstras, kuris padidina avarijų skaičių keliuose. Vieni spaudžia valstybines institucijas, kad šios leistų plačiau naudoti šias transporto priemonės, kiti pirštu baksnoja į didelį potencialą turinčius geležinkelius.
Įvairios visuomenės nuomonės tyrimo įmonės atliko gyventojų apklausas 6 Europos šalyse. Paprastų piliečių nuomonė šiuo klausimu yra pakankamai aiški. Po atliktų apklausų galima drąsiai sakyti, kad Europiečiai nenori savo keliuose matyti gigalainerių.
Kodėl „ne“?
Apklaustieji kaip didžiausią problemą įvardijo šių transporto priemonių keliamą pavojų keliuose ir jiems reikalingos infrastruktūros trūkumą. Dauguma apklaustųjų nesutiko, kad už mokesčių mokėtojų pinigus būtų rekonstruojamos sankryžos, tuneliai, tiltai ir kiti kelio ruožai, kurie nepritaikyti gigalaineriams.
Ekspertai priduria dar keletą svarbių aspektų ,apie kuriuos paprasti piliečiai nesusimąsto. Dauguma traukinių pervažų nėra pritaikytos tokioms transporto priemonėms. Reta stovėjimo aikštelė gali pasiūlyti vietą tokiai transporto priemonei. Tačiau šias problemas galima spręsti. Yra keletas ir žymiai sudėtingesnių. Visų pirma tai vairuotojų nuovargis. Tokios transporto priemonės vairavimas ne greitkelyje žymiai labiau vargina vairuotoją. Sankryžas, remontuojamus kelio ruožus ar siauras atkarpas įveikti yra sudėtingiau, o tai reikalauja daugiau dėmesio. Dar vienas kritinis momentas – kelio apsauginiai barjerai. Oficialiai nei vienoje ES šalyje jie nepritaikyti, kad sulaikytų 60 t. svorio transporto priemonę.
Politika
Konservatyviojoje Danijoje 2008 m. buvo leista pradėti naudoti 1 tūkst. gigalainerių iki 2011 m. Tiesa 2010 m. netikėtai šis leidimas buvo pratęstas iki 2017 m. Ar tai reiškia, kad danai patenkinti rezultatais? Nereikia pamiršti, kad Danijoje yra puiki kelių infrastruktūra ir galbūt būtent dėl šios priežasties yra leidžiama gigalainerius naudoti ilgiau.
Tačiau net ir turint stiprią infrastruktūrą negalima iš karto uždegti žalios šviesos šioms transporto priemonėms. Vokietijos pavyzdys tai geriausiai atspindi. Vienos federacinės žemės leidžia gigalainerių naudojimą, kitos jas draudžia. Tačiau kas bus rytoj, o tiksliau po kiekvienų rinkimų sunku nuspėti. Dabartinė valdžia lyg ir norėtų išleisti šias transporto priemones į Vokietijos kelius, bet tam priešinasi didžioji dalis regionų. Pridėjus tai, kokia stipri Vokietijoje yra „žaliųjų“ partija, kuria šiuo klausimu remtų dauguma regionų, gauname išties stiprią dilemą, kurią Vokietijai teks išspręsti.
ES įtaka
Jungtinė karalystė ir Austrija yra aiškiai nusiteikusios prieš gigalainerių naudojimą. Olandija ir Danija panašu, kad per balsavimą palaikytų šias sunkesnes ir ilgesnes transporto priemones. Iš esmės ES sprendimas ir nulems jų tolimesnį naudojimą. Jei gigalaineriams bus duota žalia šviesa Europiniu lygmeniu, tuomet jokie vietiniai šalių sprendimai negalės uždrausti šioms transporto priemonėms judėti po visą ES.
Tiesa, gigalainerių nenorinčios įsileisti šalys galės bent jau riboti jų masę, nes infrastruktūra ne visur yra pakankamai gera 60 t. masės junginiams. Imant Lietuvos pavyzdį, ateityje galbūt autostradose ir išvysim šias transporto priemones, tačiau jų masė gali būti apribota iki 40 t.
Vytautas Kleinauskas
