Finansų ministerija apie tarptautinių bankų paramą Lietuvai: tai nėra naujai skirti pinigai

Šiandien pranešėme, kad Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos finansų ministerija patikino, kad tai nėra naujai skirti pinigai.

Skirs 30 milijardų

Briuselyje vyksiančiame antrosios Vienos iniciatyvos (Vienna 2 Initiative) forume buvo pristatytas Bendras ERPB, EIB ir  PB grupės veiksmų planas Vidurio Europos, Baltijos ir Pietryčių Europos šalims. „Ši investicija yra tiesioginis atsakas į neišspręstų euro zonos problemų įtaką vadinamoms besivystančioms šalims“, – teigiama tarptautinių bankų pareiškime. Šis dokumentas skirtas padėti Vidurio Europos, Baltijos ir Pietryčių Europos šalims išvengti neigiamų antrosios ekonominės krizės bangos, gresiančios dėl eurozonos šalių skolų krizės, pasekmių (daugiausiai, Pietryčių Europos šalims, kurios šiuo metu yra pažeidžiamiausios dėl sąsajų su krizės apimtomis Graikijos, Italijos ekonomikomis).

Plano realizavimui Europos investicinis bankas ketina išskirti mažiausiai 20 milijardų eurų, Pasaulio bankas – 6,5 milijardus eurų, o ERVB – 4 milijardus eurų. Iš viso parama sudarys 30 milijardų eurų.

REKLAMA

Finansinę pagalbą gaus Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Čekija, Kroatija, Estija, Kosovas, Makedonija, Latvija, Lietuva, Juodkalnija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.

Finansų ministerija: tai nėra naujai skirti pinigai

Finansų ministerijos paklausėme, kaip tikimasi panaudoti gautus pinigus. Pasak ministerijos, parama bus orientuota į finansinį sektorių, korporatyvinį sektorių, infrastruktūros projektus ir politinį dialogą. Bankų paskelbtame dokumente išskiriami trys pagrindiniai Vidurio Europos, Baltijos ir Pietryčių Europos šalių poreikiai, siekiant išsaugoti ekonomikos atsigavimo ir augimo tendencijas – likvidūs ištekliai, kapitalas ir ekspertinės žinios makroekonominės politikos ir struktūrinės politikos srityse.

Vis dėlto Finansų ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad tai nėra naujai skiriami pinigai, o tie, kurie jau ir buvo suplanuoti šių institucijų veiklos planuose. Paskelbiant šį Bendrą planą yra siekiama parodyti rinkoms ir investuotojams, koks dėmesys ir kiek išteklių yra skiriama būtent šiam regionui. Dėl šio Plano atskirų svarstymų ar diskusijų direktorių valdybose nebuvo, tai daugiau komunikacijos tikslais paskelbtas planas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų