Europarlamentarai svarsto, jog Europos konkurencingumą galėtų sustiprinti geriau veikianti bendroji rinka, daugiau investicijų į inovacijas ir pigesnė energija.

„Mes galime tikrai tapti kažkokia antrine rinka, absoliučiai nieko nekurti ir visą laiką būti atsilikėlio vaidmenyje“, – ELTA laidoje „Europos naujienos“ apie ES ateitį perspėjo „Renew Europe“ frakcijos Briuselyje narys D. Žalimas.

Savo ruožtu EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovas V. P. Andriukaitis problemą apibendrino palyginimu.

„Europos rinka yra bendra, bet kiekvienas nori išvirti savo lėkštę. Taip neįmanoma“, – tikino jis.

Vieninga rinka – vis dar neįgyvendintas pažadas

Pasak D. Žalimo, viena pagrindinių Europos konkurencingumo problemų yra tai, kad bendros rinkos veikimą riboja pačios valstybės narės. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai ir administracinės procedūros, anot jo, apsunkina verslo plėtrą, ypač paslaugų sektoriuje.

„Jeigu kas trukdo kurti bendrą rinką ar tą pačią kapitalo rinką, tai yra valstybių narių kliūtys“, – teigė europarlamentaras.

Jo vertinimu, šie barjerai turi didelę ekonominę kainą. D. Žalimas nurodė, kad paslaugų rinkoje nacionalinių režimų ir administracinių reikalavimų poveikis įvairiais vertinimais prilygsta maždaug 110 proc. muitui, o prekių rinkoje – apie 45 proc.

„Tai didžiulės lėšos, kurias mes realiai prarandame, kurias mes patys sumokame, užuot tas lėšas išsaugoję ir išnaudoję tą potencialą konkurencingumui stiprinti“, – aiškino politikas.

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad vieningos rinkos idėja turėtų apimti ne tik prekes, paslaugas, žmones ir kapitalą, bet ir mokslą. Jis priminė Enrico Lettos pasiūlytą penktąją laisvę – laisvą mokslo tyrimų, investicijų ir inovacijų judėjimą.

„Jeigu mes neinvestuosime į mūsų darbo jėgos kvalifikaciją ir į naujas specialybes, mes negalėsime konkuruoti“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Jis kaip pavyzdį pateikė kvalifikacijų pripažinimą. Anot europarlamentaro, vienoje ES valstybėje įgytas diplomas kitoje šalyje ne visada pripažįstamas sklandžiai, todėl specialistams gali tekti susidurti su ilgomis procedūromis ar papildomais reikalavimais.

Kita V. P. Andriukaičio įvardijama problema – klinikinių tyrimų trukmė. Jo teigimu, ES klinikiniai tyrimai vidutiniškai trunka 178 dienas, JAV – apie 90, o Jungtinėje Karalystėje – apie 80 dienų. Jis šį skirtumą siejo su skirtingomis nacionalinėmis procedūromis, kalbų įvairove ir etikos komitetų reikalavimais.

„Pamėginkit padaryti trijose, keturiose valstybėse klinikinį tyrimą, kad pasiektum tam tikrą rezultatą prietaisuose ar gydyme, ar vaistuose, kai tu turi sugaišti šitiek laiko“, – kalbėjo europarlamentaras.

D. Žalimas tuo metu svarstė, jog nacionalinių interesų ir bendrų Europos tikslų įtampa iš dalies kyla iš pačios ES sandaros, kurioje sprendimus priima ir bendros institucijos, ir valstybių vyriausybės. 

Vis dėlto jis pabrėžė, kad dabartinės pasaulinės konkurencijos kontekste, nė viena Europos valstybė negali tikėtis išlaikyti savo pozicijų veikdama viena.

„Tam tikra prasme šitos kliūtys yra objektyvios. Tai ir sulėtina tuos procesus, nes ES yra kompromisas tarp viršnacionalumo ir tarpvyriausybiškumo. Ir tas tarpvyriausybiškumo elementas čia, deja, neišvengiamas“, – teigė D. Žalimas.

„Didžiausi proeuropiečiai – būtent visų barjerų šalinimo šalininkai – daugiausia palaikymo susilaukia ten, kur piliečiai tiesiogiai išrenka atstovus, Europos Parlamente. Tačiau kitos institucijos turi siaurų, egoistinių nacionalinės rinkos apsaugos interesų ir dėl to mes turime čia tokią amžiną įtampą. Matyt, ji užprogramuota ES sąrangoje“, – svarstė politikas.

Kapitalo ir technologijų potencialas lieka neišnaudotas

Kita svarbi problema – investicijų trūkumas srityse, kurios galėtų tapti Europos konkurencinio pranašumo pagrindu. V. P. Andriukaičio teigimu, Europa stipri mokslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų srityse, tačiau mokslinius pasiekimus nepakankamai sėkmingai paverčia pramonės produktais.

D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad ES vis dar veikia 27 iš esmės atskiros kapitalo rinkos. Jo manymu, taupymo ir investicijų sąjungos bei bankų sąjungos kūrimas padėtų sutelkti finansinius išteklius ir nukreipti juos į įmones bei inovacijas.

„Investiciniai pajėgumai būtų žymiai didesni, jeigu mes sukurtume kapitalo rinkas ir bankų sąjungą. Ir labai greitai“, – sakė D. Žalimas.

Jis taip pat pabrėžė bendrų europinių projektų svarbą. Kaip pavyzdį europarlamentaras pateikė ES aviacijos milžinę „Airbus“. Anot politiko, tai yra pavyzdys, kad bendradarbiaudama Europa gali sukurti pasauliniu mastu konkurencingą įmonę. Panašaus susitelkimo, jo teigimu, reikėtų biotechnologijų, dirbtinio intelekto ir kitose aukštųjų technologijų srityse.

V. P. Andriukaitis savo ruožtu ragino ne tik kurti naujas iniciatyvas, bet ir įgyvendinti jau priimtus sprendimus. Jis teigė, kad bendri ES projektai neretai stringa valstybėms narėms nesusitariant dėl jų įgyvendinimo.

„Jeigu vyriausybės iš tiesų suprastų, kad nieko naujo nereikia daryti, o reikia tiesiog įgyvendinti priimtus aktus, tai pakeistų padėtį“, – tikino europarlamentaras.

Brangi energija ir nepakankamos jungtys

Dar viena svarbia Europos konkurencingumo kliūtimi politikai išskyrė aukštas energijos kainas. D. Žalimo teigimu, ES ekonomikos augimas šiuo metu kur kas lėtesnis nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, o viena iš šio atsilikimo priežasčių yra brangesnė energija.

V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad ES valstybės labai skiriasi pagal elektros gamybos struktūrą: vienose didesnę reikšmę turi atsinaujinantys šaltiniai, kitose – iškastinis kuras, o daliai šalių trūksta savų gamybos pajėgumų. Tačiau šiuos skirtumus, anot jo, dar labiau išryškina nepakankamos tarpvalstybinės jungtys.

„Reikia sujungti energetikos rinkas ir padaryti, kad energija būtų greitai perduodama iš tų, kurie ją pigiau gamina, į tas vietas, kur ji brangiau vartojama. Tam reikia jungčių“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Abu europarlamentarai taip pat pasisakė už tolesnį atsinaujinančios energetikos vystymą. V. P. Andriukaičio teigimu, Europa neturi pakankamai iškastinių išteklių, todėl turi didinti galimybes pati gaminti pigią energiją.

„Europos Sąjungoje nėra jokios alternatyvos (atsinaujinančiai energetikai – ELTA). Ji neturi jokių iškasenų, jos yra labai ribotos. Norvegija šiek tiek, Jungtinė Karalystė šiek tiek. O kas toliau? Toliau tiktai importas“, – tikino EP socialistų ir demokratų frakcijos narys.

D. Žalimas tuo metu pabrėžė, kad atsisakyti žaliosios politikos dėl aukštų kainų būtų klaida, tačiau kartu reikėtų svarstyti ir kitus energijos šaltinius, įskaitant mažuosius modulinius branduolinius reaktorius.

„Mūsų pagrindinis tikslas – tapti nepriklausomais“, – kalbėdamas apie energetiką sakė D. Žalimas.

V. P. Andriukaitis taip pat ragino daugiau dėmesio skirti žiedinei ekonomikai ir kritinių žaliavų perdirbimui. Jo teigimu, baterijose, automobiliuose ir energijos kaupikliuose naudojami reti metalai yra būtini naujoms technologijoms, todėl jų pakartotinis panaudojimas padėtų išsaugoti Europai svarbius išteklius.

Sprendimų greitis – Europos išbandymas

Abu europarlamentarai sutaria, kad vien pinigų ir technologijų nepakanka – būtina greičiau priimti ir įgyvendinti bendrus sprendimus. V. P. Andriukaičio teigimu, Europos Komisijos pasiūlymai neretai metų metus stringa valstybių narių lygmeniu, nes vyriausybės pirmiausia gina nacionalinius interesus.

D. Žalimas pabrėžė, kad tokia konkurencija tarp valstybių gali silpninti visą Sąjungą tuo metu, kai jos pagrindiniai konkurentai veikia didžiulėse rinkose ir kryptingai investuoja į technologijas.

„Išlikti konkurencingai kuriai nors, kad ir pačiai galingiausiai Europos Sąjungos valstybei, atskirai vienai, man atrodo, tiesiog nėra jokio pagrindo“, – sakė D. Žalimas.

Jo ir V. P. Andriukaičio vertinimu, Europos konkurencingumo stiprinimas priklausys nuo to, ar valstybės narės gebės nacionalinius interesus derinti su bendrais tikslais – nuo vieningos rinkos ir investicijų iki energetikos bei naujų technologijų plėtros.

2024 m. rugsėjį buvęs Italijos ministras pirmininkas ir anksčiau Europos centriniam bankui vadovavęs Mario Draghi paragino ES parengti „naują Europos pramonės strategiją“, kurios tikslas būtų atgaivinti silpnėjantį bloko konkurencingumą Kinijos ir JAV atžvilgiu.

Ilgai lauktos M. Draghi ekonominės ataskaitos esmė – skubus raginimas imtis veiksmų, kad būtų patenkinti didžiuliai kasmetiniai ES investicijų poreikiai, kaip manoma, siekiantys 750-800 mlrd. eurų.

Ragindamas pertvarkyti bloko ekonomiką, M. Draghi apibūdino ES kaip „įstrigusią statiškoje pramonės struktūroje“, palyginti su JAV ir Kinija. Jis daugiausia dėmesio skyrė trims sritims – našiosioms technologijoms, tvarios energetikos plėtrai ir aktyvesnei užsienio ekonominei politikai.

Pagal ataskaitą buvo parengta nauja ES ekonomikos konkurencingumo strategija