Estijos politikai atsargiai komentuoja Latvijos ministrės pirmininkės Evikos Silinos pasiūlymą, kad trys Baltijos valstybės turėtų bendrai koordinuoti „airBaltic“ veiklą. E. Silina tiksliai nenurodė, kokio pobūdžio dalyvavimo Latvija tikisi iš Estijos ir Lietuvos.
Estijos politikai skeptiškai nusiteikę dėl „airBaltic“ akcijų įsigijimo
Estija iki šiol atmetė pasiūlymą įsigyti „airBaltic“ akcijų, o šalies politinės partijos teigia, kad Estija turėtų vengti tiesioginio įsitraukimo į finansinių sunkumų patiriančios aviakompanijos veiklą.
Reformų partijos frakcijos narys Aivaras Soerdas pažymėjo, kad Latvija dar nepateikė konkretaus pasiūlymo. Visgi jis yra skeptiškai nusitekęs dėl bet kokio galimo sandorio.
„Jei tokie pasiūlymai bus pateikti, juos reikėtų apsvarstyti, tačiau investavimas įsigyjant akcijų paketą yra neįmanomas. Estija jau kartą atsisakė, o nuo to laiko situacija žymiai pablogėjo“, – teigė A. Soerdas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors naujausioje „airBaltic“ metinėje ataskaitoje užfiksuotas nedidelis nuostolių sumažėjimas, tai pirmiausia lėmė doleriais denominuotų paskolų perkainojimas, o ne veiklos sėkmė.
„airBaltic“ turi labai mažai laisvų pinigų ar likvidaus turto, o jos ilgalaikiai įsipareigojimai viršija 400 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – beveik 400 mln. eurų – yra investuota į obligacijas su milžiniška 14,5 proc. palūkanų norma. Tai yra itin neįprasta ir rodo didžiulę riziką. Investuotojai aiškiai įvertino bendrovės riziką kaip labai didelę, obligacijų kainos biržoje smarkiai nukrito iki 40 procentų jų vertės“, – paaiškino Estijos politikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Latvijos bendrovės pažeidžiamumą dėl kintančių kuro kainų, atkreipdamas dėmesį, kad „airBaltic“ apsidraudė tik 10 procentų savo kuro sąnaudų.
„Palyginimui, „Lufthansa“ ir „Ryanair“ apsidraudė iki 80 procentų. Vienos tonos reaktyvinių degalų kaina jau pakilo iki beveik 1500 JAV dolerių – daugiau nei dvigubai, palyginti su metų pradžia – ir niekas nežino, kur kainos kils toliau. Kai kurie Italijos oro uostai jau taiko degalų tiekimo apribojimus, todėl situacija yra kritiška. Akcijų įsigijimas prilygtų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymui; tai neįsivaizduojama“, – sakė A. Soerdas.
Marekas Reinaas iš liberalios partijos „Eesti 200“ įsitikinęs, kad valstybė turėtų kuo mažiau kištis į privatų verslą.
„Aviacijos srityje Estija laikėsi strategijos remti Talino oro uostą, siekdama užtikrinti, kad įvairios aviakompanijos skraidytų į daugelį skirtingų vietų. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, – sakė M. Reinaas. – Nerekomenduočiau įsigyti „airBaltic“ akcijų – nei valstybei, nei įmonei, nei bet kuriam privačiam asmeniui. Tai būtų labai rizikinga investicija.“
Jis pridūrė, kad nors Estija neabejotinai aptars bet kokį oficialų Latvijos pasiūlymą, šiaurinė kaimynė neturėtų būti atsakinga už „airBaltic“ nuostolių padengimą.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narė Reili Rand ERR teigė, kad aviacijos ateitis yra kupina neaiškumų dėl kylančių kuro kainų ir intensyvios konkurencijos visame sektoriuje.
„Svarstydami, kaip panaudoti Estijos mokesčių mokėtojų pinigus tokiomis neramiomis aplinkybėmis, turime elgtis itin atsakingai. „airBaltic“ pinigų poreikis jau kelerius metus yra didelis ir vis auga. Nematau jokios priežasties ar galimybės Estijos valstybei įžengti į tai, kas atrodo kaip bedugnė finansinė duobė“, – teigė R. Rand.
Ji pažymėjo, kad Talino oro uosto patirtis rodo, jog rinka veikia gerai, o ją skatina nuolatinis estų poreikis keliauti lėktuvais.
Politikė pridūrė, kad Estija priėmė strategiškai teisingus sprendimus, išlaikydama įvairiapusį aviacijos portfelį. „Skirtingai nei mūsų pietiniai kaimynai, mes nesame priklausomi nuo vienos aviakompanijos. Jei valstybė pradės aiškiai teikti pirmenybę vienai įmonei, tai slopins konkurenciją ir padidins riziką ateityje“, – paaiškino ji.
Praėjusiais metais „airBaltic“ nuostoliai sumažėjo 2,7 karto iki 44,337 mln. eurų, o apyvarta padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų.
Latvijos vyriausybė neseniai nusprendė suteikti „airBaltic“ 30 mln. eurų trumpalaikę paskolą dėl staigaus kuro kainų kilimo. Vyriausybės sprendimui dar turi patvirtinti Latvijos parlamentas.
Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje Vokietijos nacionalinė aviakompanija „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos valstybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., danų verslininkui Larsui Thuesenui (Larsui Tiusenui) priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc.
Anksčiau planuotas „airBaltic“ akcijų pirminis viešas siūlymas (IPO) buvo atidėtas ir šiuo metu bendrovė jo nelaiko potencialiu kapitalo šaltiniu 2026 m., kaip nurodyta „airBaltic“ metinėje ataskaitoje.
