Pasiūlymo pristatymo buvo tikimasi ketvirtadienį, tačiau kai kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir kai kurie aukšto rango EK pareigūnai smarkiai priešinosi šiems planams.
ES pramonės vadovo Stephane'o Sejourne, kuris pristatys pasiūlymą, kabinetas teigė besitikintis, kad „dėl šios papildomos vidaus diskusijų savaitės bus galima padaryti pasiūlymą dar tvirtesnį“.
Senajame žemyne visi sutinka, kad Europos Sąjungai reikia gelbėti savo pramonę, tačiau bloke kyla nesutarimų, kiek toli reikėtų eiti su požiūriu „pirk europietišką prekę“.
Naujose taisyklėse, kaip tikimasi, bus numatytas reikalavimas strateginių sektorių įmonėms gaminti produkciją Europoje, jei jos nori gauti viešųjų lėšų.
Tačiau „europietiškos pirmenybės“ apibrėžimas sukėlė diskusijas, ypač Prancūzijai raginant labiau laikytis principo „pagaminta Europoje“, o kitoms ES valstybėms, pavyzdžiui, Vokietijai, raginant laikytis principo „pagaminta su Europa“.
Jau trečias kartas
Kelios šalys, įskaitant Švediją ir Nyderlandus – laisvosios prekybos šalininkės – įspėjo dėl nukrypimo į protekcionizmą.
Tai jau trečias kartas, kai atidedamas planų, žinomų kaip „Pramonės spartinimo aktas“, pristatymas.
Iš pradžių jo buvo tikimasi gruodį, vėliau jis buvo atidėtas iki sausio, o po to – iki vasario.
ES vykdomosios valdžios planai nurodytų įmonėms, kad jei jos nori gauti viešųjų lėšų, tam tikra dalis jų prekių, pavyzdžiui, automobilių, komponentų turi būti pagaminta 27 šalių bloke.
Tikimasi, kad naujos taisyklės apims ribotą skaičių strateginių sektorių, tokių kaip žaliosios technologijos, automobiliai, chemijos pramonė ir plienas.
EK vyko įtemptos diskusijos, ar turėtų būti įtraukti ES partneriai, tokie kaip Japonija, o naujausiame naujienų agentūros AFP matytame projekte buvo nuoroda į „patikimus partnerius“, siekiant išspręsti tokias problemas.
EK vadovė Ursula von der Leyen palaikė planus, teigdama, kad jie padėtų „strateginiams sektoriams“ ir paremtų Europos gamybos pajėgumų didinimą.
