Šis susitarimas leidžia ES siekti geresnio pasirengimo gynybai, be to, juo siekiama „remti gynybos pramonės bendradarbiavimą su Ukraina“, sakoma EST – šalims narėms atstovaujančios institucijos – pareiškime.
Pagal susitarimą su Europos Parlamentu (EP) Europos gynybos pramonės programai (EDIP) skirtas 1,5 mlrd. eurų biudžetas, teikiamas dotacijų forma, apima 2025–2027 metų laikotarpį.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino šią naujieną kaip svarbų žingsnį siekiant, kad iki 2030 metų ES būtų pasirengusi gynybai.
ES gynybos komisaras Andrius Kubilius socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį rašė: „Norime pasiekti gynybinę parengtį ir naujus NATO pajėgumų tikslus iki 2030-ųjų (...) dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino planų. Turime atgrasyti nuo agresijos, užkirsti kelią karui, išsaugoti taiką.“
Derybose dėl EDIP ilgą laiką buvo sprendžiamas klausimas, ar teikti pirmenybę Europoje pagamintai karinei įrangai, ginklams ir šaudmenims.
Kai kurios ES šalys norėjo pasinaudoti programa, kad finansuotų už bloko ribų, visų pirma Jungtinėse Valstijose, įsigyjamos technikos pirkimą.
Pagal pasiektą kompromisą ne ES ar jos šalyse partnerėse, pavyzdžiui, Norvegijoje, pagamintų komponentų vertė neviršys 35 proc. visų investicijų.
„EDIP pakeis ilgą laiką Europoje taikytą importo praktiką, kad būtų konkrečiai remiamas mūsų pramoninės bazės stiprinimas“, – sakė vienas iš pagrindinių EP balsų šiuo klausimu Francois-Xavier Bellamy.
Šiuo metu daugiau kaip 60 proc. karinės ginkluotės ir sistemų ES gauna ne iš bloko šalių – daugiausia iš Jungtinių Valstijų. Briuselis nori sumažinti šią dalį iki 45 procentų.
Apie 300 mln. eurų iš pirmojo EDIP biudžeto bus skirta bendradarbiavimui su Ukraina gynybos srityje.
Europos Parlamentas teigė, kad jam pavyko užsitikrinti finansavimą biudžetui iš ES nepriklausančių šalių, kurios taip pat nori dalyvauti EDIP, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) ir Kanados.
