„Džiugu, kad šiandien buvo nubrėžtos gairės ir suteiktas teisinis pagrindas, kad Europos Sąjunga galėtų finansuoti kritinę energetinę infrastruktūrą ir jos apsaugą – be abejo, tai tik pirmieji žingsniai, bet džiugu, kad Taryboje buvo pritarta būtent CEF (Europos infrastruktūros tinklų – ELTA) reglamento bendrajam požiūriui“, – po ES Energetikos tarybos posėdžio pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame įraše teigė ministras.
ES Energetikos taryboje ministrai sutarė dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės pasiūlymo, kuriuo ir sudaromas teisinis pagrindas investicijoms į transeuropinius energetikos ir transporto tinklus 2028–2034 metais.
„Kitais metais, be abejo, laukia nemažai darbo konkretizuojant šias nuostatas ir idėjas paverčiant realybe. Tikiu, kad kritinė energetikos infrastruktūra ir jos apsauga yra visos Europos Sąjungos interesas, aktyviai dirbame, kad tai būtų įgyvendinta ir būtų paruošti tiek teisiniai, tiek praktiniai pagrindai europiniam finansavimui“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jau skelbta, kad pagrindiniai Lietuvos prioritetai derybose dėl daugiamečio ES biudžeto – didesnis finansavimas tarpvalstybinės infrastruktūros plėtrai, investicijos į karinio mobilumo projektus ir energetinio saugumo stiprinimas.
ELTA jau skelbė, kad liepą Europos Komisija (EK) pateikė 2028-2034 metų ilgamečio bendrijos biudžeto pasiūlymą, dėl jo vyksta derybos Briuselyje.
Planuojama, kad būsimas ES biudžetas turėtų siekti beveik 2 trln. eurų.
