Eglė Merkytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba
Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams nepavyko susitarti dėl bendrų bankų gaivinimo ir pertvarkymo taisyklių, kurios būtų taikomos žlungantiems bankams gelbėti. Bendrijai pirmininkaujantys airiai kitą savaitę rengia šiam klausimui skirtą papildomą ministrų susitikimą ir viliasi, kad pavyks išspręsti nesutarimus tarp šalių.
Finansų krizė Airijoje, Graikijoje ir Kipre parodė, kad valdžios institucijos prastai pasirengusios spręsti bankų problemas, todėl siūloma, kad nuo 2015 metų visos ES narės taikytų vienodus sprendimo būdus.
Liuksemburgas turi vieną didžiausių bankų sektorių ES – jis 22 kartus didesnis nei šalies Bendrasis vidaus produktas (BVP). Jei čia veikiantiems bankams kiltų problemų, tokio milžiniško sektoriaus valstybė pati išgelbėti nesugebėtų.
Pagrindinė teisės akto naujovė – tai, kad bankai turėtų būti gelbėjamo ne mokesčių mokėtojų, o banko akcininkų ir kreditorių pinigais. Ir nors dėl to visos valstybės sutarė, daugiausiai diskusijų kilo, kada nurašant banko įsipareigojimus taisyklės būtų privalomos, o kada – laisvai pasirenkamos. Susitarimo pasiekti nepavyko, nes priekaištų turėjo Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, taip pat švedai ir lenkai.
„Visi patvirtino, kad lankstumo reikia, tačiau turi būti ir riba. Reikia dar apibrėžti ir kiek lankstumo suteikiame, ir kokia yra riba, ir tai jau beveik padarėme, o trečiadienį ir užbaigsime“, – teigė Prancūzijos finansų ministras Pierre`as Moscovici.
„Labai svarbu, kad banko įsipareigojimai būtų nurašomi pagal hierarchiją. Turi būti aiški taisyklė, kad riziką dėl banko prisiima akcininkai ir kreditoriai, o ne valstybė – turime labai rimtai pažiūrėti į šį principą“, – sakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.
Numatoma, kad kiekviena valstybė privalės sukurti savo pertvarkymo fondą, kuris bus finansuojamas bankų įnašais, ir kurio pinigai bus naudojami žlungančio banko atstatymui. Siūloma, kad į jį bankai įneštų vieną procentą nuo draudžiamų indėlių.
„Iki šiol neturėjome tokių būdų ir metodų: jie nebuvo tinkamai sureglamentuoti, jų nebuvo nei mūsų, nei pačių šalių, nei pačios ES teisinėje bazėje. Šia direktyva tokių būdų rinkinys, kurį po to valstybės turėtų taikyti pagal konkrečią situaciją, bus patvirtintas“, – kalbėjo Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Bendros bankų gaivinimo taisyklės ES būtinos norint toliau kurti bankų sąjungą. Jei airiams pavyks pasiekti sutarimą Taryboje, pirmininkaudama Lietuva dėl šio teisės akto sieks baigti derybas su Europos Parlamentu (EP).
