„Jūrų vėjo energetika – itin sparčiai besivystanti atsinaujinančios energijos šaka. O Baltijos jūra ypatingai tinka šios energetikos rūšies plėtojimui. Baltijos jūroje jėgaines galima įrengti daug arčiau kranto negu Šiaurės jūroje. Pažymėtina ir tai, kad Baltijos jūroje net aukščiausios bangos yra daug mažesnės negu Šiaurės jūroje, bangavimas apskritai daug silpnesnis, čia nebūna didelių potvynių, vanduo mažiau druskingas. O vėjų stiprumas reikšmingai nesiskiria. Visa tai, bendrai paėmus, ir lemia, kad Baltijos jūros potencialas yra didelis“, – sakė G. Dalenas, ketvirtadienį dalyvaujantis „Lietuvos energetikos konferencijoje 2013“.
Švedija šiuo metu Europoje užima 6 vietą pagal jūrų vėjo jėgainėse gaminamą elektros energiją. Šalyje įrengti 6 vėjo jėgainių parkai su 75 vėjo jėgainėmis, jų bendras galingumas siekia 163,7 MW. Švedija dar gerokai atsilieka nuo Danijos, kurios bendra jėgainių galia siekia 921 W ir kurios bendrovės įrengia 90 proc. jūrų vėjo jėgainių visame pasaulyje, tačiau situacija netrukus turėtų keistis. Energetikos ekspertas pažymėjo, kad Švedijai energijos gamybos problema greitu metu taps labai aktuali, kadangi valstybei teks uždaryti ne vieną atominį reaktorių.
„Kai kuriais skaičiavimais, jau 2022 m. galime patirti savotišką elektros energijos badą – mums reikės daugiau energijos negu galėsime pasigaminti patys. Net pagal optimistinį scenarijų, jei joks atominis reaktorius nebus uždarytas anksčiau laiko, visus juos vis tiek teks uždaryti iki 2035 m. Tai reiškia, kad jau dabar turime žvelgti į ateitį bei ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Būtent jėgainių statyba Baltijos jūroje mums atrodo labai perspektyvi sritis“, – sakė G. Dalenas.
„Offshore Stockholm“ direktoriaus teigimu, spręsdama savo energetinės priklausomybės nuo užsienio tiekėjų problemą, rimtai jūrų vėjo energetikos plėtra užsiimti turėtų ir Lietuva, kadangi aukščiau išvardintais privalumais sėkmingai pasinaudoti gali visos šalys, esančios šalia Baltijos jūros. Pasak G. Daleno, tai – ir patraukli niša verslui, ir labai naudingas dalykas valstybei.
Energetikos ekspertas pažymėjo Šiaurės ir Baltijos jūros šalių bendradarbiavimo svarbą plėtojant jūrų vėjo energetiką. Taip pat, pasak G. Daleno, labai svarbu, kad jūrų vėjo energetikos plėtra kaip prioritetas atsirastų ir europinėje darbotvarkėje.
„Tarptautinė energetikos agentūra šių metų pradžioje aiškiai pasakė, kad Švedijai trūksta aiškios naujos energetikos politikos, kuri pakeistų senąją, pagrįstą atomine energija. Jūrų vėjo energetika – patraukli alternatyva atominei energetikai, kadangi taip pat gali būti plėtojama dideliu mastu ir yra pigesnė. Be to, jūrų vėjo jėgainių statybos ir veikimo technologijos vis dar vystosi ir vis labiau pinga. Švedijoje mes vis rimčiau manome, kad būtent jūrų vėjo energetika – raktas į užtikrintą energetikos ateitį“, – pabrėžė G. Dalenas.
26,3 proc. naujų elektrinių, ES įrengtų 2012 m., yra varomos vėjo energija. Jūrų vėjo jėgainėse gaminamos energijos dalis sudaro 10,2 proc. visose vėjo jėgainėse pagaminamos energijos dalies ir nuosekliai auga. 2012 m. Europos šalyse iki galo įrengti ir pradėjo veikti 9 jūrų vėjo jėgainių parkai, kuriuose įrengtos 293 vėjo jėgainės. Iš viso 1993-2012 m. 10 Europos šalių įrengti 55 jūrų vėjo jėgainių parkai, kuriuose veikia 1662 vėjo jėgainės. Jų bendra galia – 4995 MW.
Lietuva, 2012 m. duomenimis, importuoja apie 63 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Didelė dalis Lietuvoje generuojamos elektros energijos gaminama iš importuojamų Rusijos dujų.
