Labiausiai mokestis paliestų Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose – koncernui, pasak premjero Mindaugo Sinkevičiaus, perspėjus Vyriausybę, kad papildomas mokestis paveiktų investicijas į gamyklos modernizavimą arba ji galėtų būti visai uždaryta, analitikai, be kita ko, pabrėžia, jog bendrovės viršpelnio apmokestinimas pakenktų Vilniaus santykiams su Varšuva.
„Tai pjovimas šakos, ant kurios sėdi, tai politinių santykių su Varšuva gadinimas, o santykiai yra būtini. Lenkija yra numeris vienas mūsų strateginis partneris“, – BNS sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.
„Naujų arba papildomų mokesčių įvedimas, priklausomai nuo situacijos rinkoje, savo esme yra ydinga praktika, nes tada investuotojai jaučiasi neužtikrintai dėl ateities ir iš esmės riziką padidina. Nemanau, kad būtų išmintinga dabar eiti tuo keliu“, – BNS teigė buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Nagevičius: Vyriausybė neturėtų atsisakyti planų
Savo ruožtu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius sako, kad Vyriausybė neturėtų atsisakyti planų „Orlen Lietuvai“ taikyti viršpelnio mokestį vien dėl to, jog tai yra Lenkijos kapitalo įmonė.
Iniciatyva dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo kilo laikantis itin aukštoms naftos ir degalų kainoms vykstant konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir Iranui blokuojant Hormuzo sąsiaurį, o Vyriausybei nesutinkant laikinai sumažinti akcizo dyzelinui, kad nemažėtų biudžeto pajamos.
Lenkija energetikos įmonių viršpelnius jau apmokestino – tikimasi, kad tai papildys biudžetą apie 4 mlrd. zlotų (apie 940 mln. eurų), o lėšos bus skirtos degalų kainoms mažinti.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę įpareigojo Energetikos ir Finansų ministerijas iki pirmadienio išanalizuoti galimą viršpelnio mokesčio įtaką įvairioms energetikos įmonėms. Jis aiškino, kad bus vertinamas panašaus mokesčio veiksmingumas ir poveikis energijos kainoms bei gyventojams.
„Turime pasižiūrėti labai objektyviai“, – ketvirtadienį Seime apie šį mokestį kalbėjo ministras pirmininkas.
Vieniems mokestis didintų neapibrėžtumą, kitų beveik nepaveiktų
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako idėją papildomai apmokestinti energetikos įmones vertinantis blogai, o pati viršpelnio sąvoka yra labai neaiški.
„Tokį situacinį reguliavimą, kada bandoma pasiimti viršpelnį, vertiname blogai. (...) Ta viršpelnio sąvoka yra nesuprantama, kažkoks sugalvotas dirbtinai terminas, kuris iš principo nelabai ką reiškia, sukelia daug neaiškumo. Kas yra tas normalus pelnas? Ar energetikos sektoriuje, ar kituose versluose yra nustatyta teisės aktais kažkokia leidžiama pelno norma“, – BNS sakė E. Cicėnas.
Jis aiškino, kad degalinėms būtų sudėtinga apskaičiuoti viršpelnio mokestį, nes jos prekiauja ne tik degalais, bet ir maisto produktais, teikia paslaugas.
Be to, jis demotyvuotų įmones investuoti į verslo plėtrą, kadangi padidėtų neapibrėžtumas dėl reguliacinės aplinkos, teigė asociacijos vadovas.
„Ypač energetikos sektoriuje tas cikliškumas verslo yra labai ilgas. Kad vienais metais kažkas pelno uždirba šiek tiek daugiau, dar nereiškia, kad tai yra tvarus ir nuolatinis procesas. Reikia pažiūrėti turbūt į ilgesnį periodą, – teigė degalų verslo atstovas. – Situacinis ar epizodinis reguliavimas labai daug sumaišties įveda į rinką.“
Savo ruožtu V. Šapoka abejojo, ar toks mokestis gerokai papildytų valstybės biudžetą. Jis neatmetė, kad dėl to galėtų išaugti energetikos kainos vartotojams.
„Tos pajamos nebūtų smarkiai reikšmingos. Bet kuriuo atveju tai atsilieps ir toms pačioms energetinėms kainoms, dėl to nemanau, kad esant ir taip pakankamai didelei infliacijai tokių žingsnių reikėtų imtis“, – pabrėžė V. Šapoka.
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sako, kad viršpelnio mokestis šilumininkams nebūtų taikomas, nes jie reguliuojami valstybės.
„Jeigu susidaro trumpalaikis koks nors viršpelnis dėl to, kad buvo šilta žiema, ar kažkas labai atpigo, tai pirmo perskaičiavimo metinio metu jis grąžinamas vartotojams“, – BNS sakė V. Lukoševičius.
Anot jo, biudžetui daug lėšų neatneštų ir biokuro tiekėjų viršpelnio apmokestinimas – biokurui pabrangus jų viršpelnis tikėtinas. Pasak V. Lukoševičiaus, visas šilumos sektorius per metus gauna apie 0,5 mlrd. eurų pajamų, uždirba apie 50 mln. eurų pelno.
M. Nagevičius taip pat sutiko, kad mokestis didintų investicinį neapibrėžtumą, be to, jis abejoja, ar pavyktų surinkti iki 46 mln. eurų, kaip skaičiuoja Finansų ministerija.
„Lietuvoje suvartojama maždaug 2 mlrd. litrų degalų ir 80 proc. jų „Orlen“ pagamina. Tad labai lengva pasiskaičiuot, kad ta („Orlen“ – BNS) perdirbimo marža padidėjo beveik 500 mln. eurų. Čia aiškiai nesisieja su tuo skaičiumi, ką Finansų ministerija prieš tai yra pasakiusi, kad viršpelnio mokestis būtų iki 46 mln. eurų (pajamų – BNS). Aš suprantu, kad perdirbimo marža nėra pelnas, nes į tai įeina kaštai“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Nagevičius.
Ekonomistas: svarstymai dėl mokesčio rodo „Orlen“ svarbos Lietuvai nesuvokimą
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį paragino svarstyti viršpelnio mokesčio idėją atsakingai, kad Lietuva „neprisišaudytų sau į kojas“ dėl minimalios finansinės naudos rizikuojant pabloginti santykius su Lenkija.
Kad toks mokestis pakenktų dialogui su Varšuva, ne kartą kartojo ir finansų ministras Taurimas Valys.
„Orlen“ jau informavo Lietuvos Vyriausybę, kad papildomas „Orlen Lietuvos“ apmokestinimas paveiktų koncerno planus toliau investuoti į gamyklą, ketvirtadienį sakė premjeras M. Sinkevičius.
Pasak ekonomisto A. Bartkaus, „Orlen“ gamykla Mažeikiuose be ekonominės neša ir geopolitinę naudą Lietuvai, yra svarbi dvišalių santykių darbotvarkės dalis. Būtent dėl to svarstymai ją apmokestinti analitikui skamba kaip „kažkoks nesusipratimas“.
„Gamykla modernizuojama, kad išliktų ateities Europoje, kad turėtume geopolitinį svorį. O dabar provokuojama „Orlen“ vadovybė pasakyti tuos nemalonius išgirsti žodžius, kad jie tiesiog gamyklą uždarys“, – BNS kalbėjo A. Bartkus.
Lenkijos naujienų agentūros PAP teigimu, nuo 2006-ųjų, kai įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, „Orlen“ į ją investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, o „Orlen Lietuva“ per šį laiką sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
„Orlen“ vadovo teigimu, įmonės pelnas per mažas, todėl jis nemato galimybės, jog investicijos atsipirktų. Kita vertus, gamyklos Mažeikiuose egzistavimą pateisina tik tai, jog jai nereikia papildomo finansavimo.
A. Bartkaus teigimu, per 20 metų Mažeikių gamykla Lenkijos koncernui „neuždirbo nieko“.
Pasak jo, investuodamas į gamyklos modernizavimą „Orlen“ siekė ją pritaikyti prie ateities rinkos poreikių ir planavo, kad ji taps pelninga ateityje.
Būtent todėl svarstymus apmokestinti „Orlen Lietuvą“ papildomai analitikas vadina savotiška išdavyste, trumparegiškumu.
„Tikslas visada buvo, kad „Orlen“ pelningas būtų nuo 2035–2040 metų. Šitame kontekste papildomo pelno apmokestinimo svarstymai skamba pirmiausia kaip kompanijos interesų išdavystė ir „Orlen“ organizacijos svorio nesupratimas“, – aiškino ekonomistas.
Tačiau argumentas, kad „Orlen Lietuvos“ nereikėtų papildomai apmokestinti vien dėl to, kad tai yra Lenkijos įmonė, neįtikina atsinaujinančios energetikos verslo atstovo M. Nagevičiaus. Jis ragina „ginti nacionalinį, o ne lenkišką interesą“.
„Pas mus tokia diskusija, kad „Orlen“ negalima skriausti dėl to, kad tai yra strateginio partnerio Lenkijos įmonė, ir, manau, yra didelė klaida, nes čia yra nacionalinio orumo klausimas“, – sakė M. Nagevičius.
„Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfara) šią savaitę pareiškė, kad grupė turės priimti sprendimą, ar toliau investuoti į Mažeikių gamyklos modernizavimą – anot jo, tai pratęstų jos gyvavimą keliolikai metų, tačiau jei projekto bus atsisakyta, grupė prisiims riziką, jog gamykla nutrauks veiklą. Į giluminį naftos perdirbimo įrenginį bendrovei dar reikia investuoti apie 600–700 mln. JAV dolerių (536–625 mln. eurų).
Tokį viršpelnio mokestį jau įvedusi Lenkijos vyriausybė valdo 49,9 proc. „Orlen“ akcijų. Pasak A. Bartkaus, kaip koncerno pagrindinė akcininkė Varšuva apmokestinusi netikėtą pelną greičiau gaus lėšų, kurios valstybę ir taip pasiektų „Orlen“ išmokant dividendus.
„Šitas apmokestinimas yra tiesiog greitasis būdas „susipumpuoti“ pinigus į savo valstybės kasą. Tai reiškia tik tai, kad jiems greičiau reikia pinigų, – aiškino ekonomistas. – Kada jie apmokestina „Orlen“ pelną, jie apmokestina save.“
A. Bartkaus teigimu, Lenkija papildomai apmokestindama koncerno pelną taip pat „nusigriebė“ ir dalį kitų akcininkų pajamų.
„Tai yra meistriškas finansų valdymas“, – teigė analitikas.
