SEB bankas per pirmus penkis šių metų mėnesius suteikė beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko duomenimis, pastebimas ir nedidelis vidutinės būsto paskolos augimas: šiuo metu ji yra 147 tūkst. litų, tuo tarpu pernai ji buvo 5 proc. mažesnė (sausio−gegužės rodikliai).
Pasak Virginijaus Doveikos, SEB banko prezidento pavaduotojo Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus, būsto paskolų rinkai didžiausią įtaką daro fundamentalūs veiksniai, tokie kaip mažos palūkanos, didėjanti NT pasiūla, gerėjantys žmonių lūkesčiai dėl finansinės ateities, o bankas dažniausiai finansuoja pagrindinio šeimos būsto pirkimą.
„Daugiau kaip pusę naujų būsto paskolų šiemet esame suteikę 27−35 metų gyventojams. Jų didžioji dalis, tikėtina, perka būstą, kuriame patys ar su šeima gyvens. Dauguma klientų į banką ateina jau atlikę savo finansinių galimybių analizę ir gana racionaliai pasirinkę perkamą būstą. Jauniems žmonėms aktualiausi miegamieji rajonai, optimalios kvadratūros ekonominės klasės butai“, − sakė V. Doveika.
„Ober-Haus“ specialistai pastebi, kad racionalūs išlieka ir tie pirkėjai, kurie NT įsigyja kaip investiciją. „Tokie investuotojai, rinkdamiesi būstą, apskaičiuoja nuomos pajamingumą, tikėdamiesi pelningos perspektyvos iš įsigytos nuosavybės. Todėl labai logiška, kad dabar investuojantys į NT dairosi paties likvidžiausio, t. y. greičiausiai rinkoje realizuojamo turto. Šiandien paklausiausi yra dviejų kambarių 45-50 kvadratinių metrų ploto butai“, − sakė bendrovės Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, daugiausiai NT kaip investiciją perkančiųjų yra tarp vyresnių − 35−55 metų žmonių.
Bendrovės „Eika“ duomenimis, šiuo metu apie 56 proc. ekonominės klasės butų nuperkama savomis, likusi dalis (44 proc.) − bankų skolintomis lėšomis. Tuo tarpu vidutinės klasės objektuose ši proporcija šiek tiek pasikeičia ir daugiau butų − maždaug 55 proc. − nuperkama banko skolintomis lėšomis.
„Akivaizdu, kad tais atvejais, kai būsto kaina mažesnė, asmuo turi didesnių galimybių ir paskatų jį įsigyti nuosavomis lėšomis. Šiandien pastebime, kad pirkėjai savo lėšomis dažniau įsigyja 1-2 kambarių butus, ir tai nepriklauso nuo to, kokios klasės būstas yra perkamas“, − sakė bendrovės „Eika“ Plėtros direktorius Domas Dargis.
Pasak jo, vieno kambario butus nuosavomis lėšomis perka daugiau negu 80 proc. pirkėjų, dviejų kambarių butus − 59 proc., o didžiausius keturių kambarių butus − vos 30 procentų.
