Energetikos ekspertų teigimu, tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje tokia brangi elektra: reikia išlaikyti milžinišką darbuotojų armiją, o ir skaidrumo, esant tokiam grandioziniam mechanizmui, užtikrinti neįmanoma. Pernai elektrą iš vėjo jėgainių supirkinėjo "Lietuvos energija" ir ją pardavinėjo per LESTO arba savo antrinę įmonę UAB "Energijos tiekimas", tačiau šiemet kažkodėl atsirado poreikis steigti dar vieną įmonę arba paskirti supirkinėti kokią nors kitą jau esamą. O pasirinkimas ir be naujos sukūrimo yra milžiniškas. Pasirodo, net itin šia sritimi besidomintys ekspertai nežino, kiek Lietuvoje yra valstybės visiškai ar iš dalies valdomų bendrovių, dirbančių elektros energetikos sektoriuje.
Kam reikia steigti dar vieną naują valstybinę įmonę, kuri turėtų supirkti elektrą iš vėjo jėgainių, jei tų įmonių ir taip pilna? Į šį klausimą negali atsakyti net energetikos ekspertai. Kaip ir į klausimą, kiek tokių įmonių elektros energetikos sektoriuje iš viso yra.
"Kiek girdėjau, "Lietuvos energija" atsisako iš naujo pasirašyti sutartį dėl elektros supirkimo iš vėjo jėgainių, nes sutartys visada pasirašomos metams. Todėl ir iškilo klausimas, kas turėtų atlikti šią funkciją: ar kuri nors jau esama įmonė, ar turi būti įsteigta nauja. Tačiau jų ir taip užtektinai, jos dubliuoja viena kitos funkcijas. Jų gausa prisidėjo ir prie elektros pabrangimo. O jei dar ir pelnas iš to gaunamas, vadinasi, vartotojai permoka už elektrą. Juk pelnas priklauso nuo to, kiek nustatytos kainos yra didesnės už išlaidas", - sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Su jo nuomone visiškai sutinka ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. Anot jo, Briuselio įsakymas ardyti sukurtą sistemą atskiriant elektros gamybą nuo perdavimo buvo priešingas Lietuvos siekiams.
