Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
„Žinote, kai pagalvoji apie Europos Sąjungą, ji atrodo labai draugiška. O jie mus apgaudinėja. Tai taip liūdna matyti. Tai tiesiog apgailėtina“, – taip praėjusių metų balandžio mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas peikė europiečius ir gyrėsi, kokiais naujais mokesčiais apkraus Europos Sąjungą.
Įvedė naujus tarifus
Tiesa, pirmasis bandymas apkrauti tarifais europietišką produkciją baigėsi nesėkme, nes Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį D. Trumpo mokesčių. Vėliau JAV prezidentas įvedė mažesnius laikinus tarifus, kurie galiojo 150 dienų. Pasibaigus šiam terminui D. Trumpas mokesčius įvedė vėl.
„Europos Sąjungai tai visiškai nekeičia, nes iki šiol mes turėjome 10 procentų tarifą, kurie lietė praktiškai visas Europos valstybes, tame tarpe ir ES. O šią naktį pasiūlytų tarifų dydis, jis niekaip nesikeičia“, – komentuoja „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Pasisekė ne visoms valstybėms. Dalis valstybių, pavyzdžiui, Kinija, Japonija ar Norvegija, sulaukė didesnio, 12,5 proc. tarifo. D. Trumpas sugalvojo formalią priežastį, kodėl taikys didesnius mokesčius – esą tose valstybėse legali produkcija gaminama naudojant priverstinį darbą.
„Čia tiesiog teisinių žaidimų žaidimas, bandoma pritaikyti tokią sąvoką, kuriai būtų sunku prieštarauti. D. Trumpas bando išlaikyti vieną iš vėzdų, kurį buvo įnikęs naudoti, bando nišas, kad tą vėzdą dar turėtų ir galėtų juo grūmoti“, – sako M. Dubnikovas.
JAV naftos pramonei karas Irane neša pelną
Kitas D. Trumpo vėzdas, kuriuo jis mosuoja Irane, neša milžinišką pelną JAV naftos pramonei, kuri dėl padidėjusio naftos perdirbimo pelningumo ir brangios naftos šiuo metu sparčiai pelnosi.
„Prieš tai buvę naftos šokai, iš esmės mes sėdėjome vienoje valtyje ir paskatos buvo suderintos. Jungtinės Valstijos ir Europa buvo suinteresuotos mažesne kaina ir sklandžiu transportavimu naftos produktų, gamtinių dujų. Dabar Jungtinės Valstijos pačios pasigamina naftos daugiau nei suvartoja. Amerika labai stipriai didina rinkos dalį vien dėl patikimumo, dabar masinis susidomėjimas, sutarčių sudarymas, vien dėl to neapibrėžtumo“, – teigia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Brent“ rūšies naftos barelio kaina dėl neramumų Hormuzo sąsiauryje padidėjo maždaug 12 dolerių ir nusistovėjo ties 100 dolerių riba. Tokia kaina Jungtinių Valstijų naftos pramonei naudinga.
„Vartotojai jaučia, vartotojai pyksta, artėja rinkimai. Tai gali pastūmėti D. Trumpą imtis kažkokių laikinų priemonių, situaciją deeskaluoti, suvaldyti, bet ilguoju laikotarpiu Jungtinės Valstijos nebėra suinteresuotos maža naftos ir gamtinių dujų kaina“, – sako Ž. Mauricas.
Degalai brangs
Ekonomistai šiuo metu bado pirštais į bazines palūkanų normas, kurios gali kilti, jei konfliktas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų toliau tęsis. Didesnės palūkanos reiškia didesnes įmokas už būsto paskolas.
O jei karas Irane užsitęs, Europos Centrinis Bankas gali šiemet didinti palūkanas ne vieną, o du kartus. Gyventojai turėtų nusiteikti, kad artimiausiomis dienomis degalai, ypač dyzelinas, gali brangti.
„Rusija yra išimta iš rinkos dėl Ukrainos dronų atakų. Liepos pradžioje ji pati uždraudė naftos produktus eksportuoti iš Rusijos, net pradėjo pirkti iš kitų šalių. Artimieji Rytai yra užstrigę. Ten vėlgi per Hormuzo sąsiaurį dalis dyzelino atkeliavo į Europą. Ir vienintelis šaltinis yra Jungtinės Valstijos, nepajėgios pilnai aprūpinti Europos Sąjungą“, – sako Ž. Mauricas.
Paskutinį kartą naftos kaina ties 100 dolerių riba buvo gegužės 22 dieną.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
