„Aš net neabejoju, kad pradės, nes pradedama automatiškai. Šiuo atveju reikėtų labai geros istorijos, kodėl nepradėti, bet pasakant, kad tik gynybai (reikia didesnių išlaidų – BNS), to neužteks. Visgi mes matom, kad socialinė politika ir ypač indeksavimas (išmokų – BNS) irgi yra labai didelė dedamoji (biudžeto išlaidų – BNS)“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė buvęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Įvardijo didžiausią riziką
Pasak demokratų lyderio, didžiausia rizika yra, kad dėl pradėtos procedūros suprastės Lietuvos skolinimosi reitingas.
„Blogiausia, kas gali įvykti, tai, aišku, sumažintas Lietuvos skolinimosi reitingas. Jeigu Lietuvos istorija nebus pakankamai įtikinama ir neparodys tas planas – (...) turim parodyti maksimalias pastangas, nes tas irgi padėtų istorijai, kodėl visgi mes atkeliavome iki šito“, – sakė politikas.
„Europos Komisija pateiks eilinį kartą savo siūlymus su visu automobilių CO2 apmokestinimu, kas dabartiniame kontekste prie kuro kainų dar labiau tu prispaustum tuos, kurie automobilį turi kaip vienintelį šaltinį susisiekimo su civilizacija“, – pridūrė jis.
Demokratų lyderis pabrėžė, kad Lietuva turi pateikti planą, kaip ji grįš prie tvarios fiskalinės politikos.
„Antras dalykas, kas yra reikalinga, tai yra planas, kada mes planuojam, per kiek laiko subalansuoti (fiskalinį biudžetą – BNS). Valstybės kontrolė 2035 metus įvardijo, ministras pirmininkas sako 2034 metais, girdėjau finansų ministras pasakė, kad jau 2029-ais galima 3 proc. (fiskalinį deficitą – BNS) pasiekti, bet kol kas aš nemačiau nė vieno konkretaus plano, kada, kaip ir kokiomis priemonėmis“, – kalbėjo politikas.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus kiek anksčiau teigė, kad yra labai didelė rizika, kad prieš Lietuvą bus pradėta perteklinio deficito procedūra.
Vyriausybė kitąmet planuoja 3,8 proc. BVP fiskalinį deficitą, tuo metu Mastrichto kriterijus leidžia 3 proc. ribą.
