Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, degalų kainas lemia daugybė veiksnių – nuo pasaulinės žaliavinės naftos kainos iki vietinių mokesčių politikos niuansų. Tačiau vairuotojams vis dar trūksta aiškumo, kaip šios kainos susiformuoja ir kodėl degalai brangsta greičiau nei pinga.
Štai, į naujienų portalą tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas piktinosi, kad viename didžiausių Lietuvos degalinių tinklų per vieną dieną 95 markės benzino kaina pašoko net 16 centų, o jau kitą dieną atpigo 10 centų.
„Kodėl per vieną dieną kaina šoktelėjo taip stipriai, o kitą – vėl krito? Kas tai įtakoja? Ar tai nėra tiesiog kainų manipuliacija?“ – teiravosi skaitytojas.
Kainą lemia keletas veiksnių
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, degalų kaina Lietuvoje formuojasi iš penkių pagrindinių komponentų: žaliavinės naftos kainos, gamintojo maržos, prekybinės maržos, akcizo ir PVM.
Pavyzdžiui, 2025 m. gegužės 12 dieną vidutinė benzino kaina Lietuvoje siekė 1,39 Eur/l, o dyzelino – 1,40 Eur/l. Tačiau tik apie 10 proc. šios sumos sudarė pati žaliava – Brent tipo nafta.
Mokesčiai sudaro didžiausią degalų kainos dalį. Iš 1,39 Eur už litrą benzino – 0,754 Eur sudarė PVM ir akcizas. Nuo 2025 m. akcizas benzino litrui siekia 0,513 Eur, dyzelinui – 0,5196 Eur. Teigiama, kad ši suma didesnė nei žaliavinės naftos ir abiejų maržų suma kartu sudėjus.
Ar nafta pinga lėčiau nei brangsta?
Lietuvos energetikos agentūra nurodo, kad kiekvieną pirmadienį renka degalų kainų duomenis iš įmonių, turinčių ne mažiau nei penkias degalines. Ši informacija perduodama Europos Komisijai, o ketvirtadieniais apibendrinti rezultatai viešai skelbiami agentūros interneto svetainėje.
Vis dėlto, duomenys atspindi tik savaitės pradžios kainų vidurkius – staigūs šuoliai ar regioniniai kainų skirtumai nėra fiksuojami ar viešai analizuojami.
Tai reiškia, kad jei degalų kaina per dieną pašoka 10–15 centų – kaip tai kartais nutinka – tokie pokyčiai oficialiose ataskaitose neatsispindi.
Lietuvos energetikos agentūra pripažįsta, kad nerenka duomenų apie degalų kainų pokyčius pagal paros laiką ar konkrečias savaitės dienas. LEA taip pat oficialiai netiria, ar degalų kainos Lietuvoje reaguoja greičiau į naftos brangimą nei į jos pigimą. Neanalizuojama ir tai, kurie degalinių tinklai pirmieji inicijuoja kainų pokyčius ar kaip kainos skiriasi tarp automatinių ir aptarnaujamų degalinių.
Agentūra pabrėžia, kad mažmenines kainas Lietuvoje labiau veikia vidaus didmeninės degalų kainos nei pasaulinės žaliavinės naftos kainos. Kaip pažymi LEA, nors „Brent“ naftos kaina nuo balandžio 7 d. mažėjo, didmeninės degalų kainos šalyje pradėjo kilti jau nuo gegužės 5 dienos.
Degalinės laikosi skirtingų pozicijų
Kadangi Lietuvos energetikos agentūra nerenka duomenų apie kainų dinamiką skirtinguose miestuose esančiose degalinėse, skirtingų degalinių tinklų atstovai aiškina, kad tokie svyravimai – rinkos dalis.
Pasak bendrovės „Neste Lietuva“ generalinės direktorės Julijos Matisonės, kainų skirtumus lemia „naftos produktų užpirkimo kaina, mokesčiai, vietinė konkurencinė aplinka“.
Anot jos, net ir tame pačiame mieste esančiose degalinėse kainos gali skirtis – priklausomai nuo mikrorajono ar vietinės konkurencijos specifikos.
„Kadangi degalų kaina dėl išvardintų priežasčių kinta dinamiškai ir nuolat, esame linkę susilaikyti nuo konkrečių atvejų komentavimo“, – pažymi J. Matisonė.
Tuo tarpu „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius pažymi, kad kainų pokyčiai degalinėse gali būti labai dažni: „Siekiant užtikrinti konkurencingą degalų kainą, ji gali būti peržiūrima ir keletą kartų per dieną.“
Anot jo, degalų kainodarai įtaką daro daugybė veiksnių: „Pagrindiniai veiksniai, kaip ir daugelyje kitų sričių, yra šie: produkto savikaina (dar vadinama degalų bazine kaina), kaštai (nuo transportavimo iki degalinių priežiūros ar aptarnavimo), mokestinė bazė ir reguliavimas (akcizai, PVM).Kadangi degalų prekyba biržoje vyksta JAV doleriais, galutinėje kainų formulėje svarbų vaidmenį atlieka ir dolerio bei euro valiutų kursas. Visi šie elementai lemia galutines kainų svyravimo priežastis vartotojui.“
R. Laurinavičius taip pat atkreipia dėmesį ir į ilgalaikius pokyčius, darančius įtaką savikainai: „Svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikius veiksnius, pavyzdžiui, alternatyvių degalų įstatymo įsipareigojimus, kuriais siekiama mažinti taršą. Tokie pokyčiai, nors ir orientuoti į aplinkosaugą, gali lemti didesnę produkto savikainą dėl mažiau taršių, tačiau brangesnių žaliavų naudojimo. Dar svarbu pabrėžti, kad daugiau kaip pusę degalų kainos sudaro mokesčiai (dyzelino akcizas šiuo metu siekia 52 ct/ltr be PVM), nuo sausio 1 d. šis mokestis padidėjo 13 ct/ltr, įskaitant PVM.“
Paklaustas, kiek turėtų pakisti naftos kaina, kad galutinė degalų kaina per vieną dieną išaugtų daugiau kaip 10 centų, R. Laurinavičius sako, kad dėl reikšmingos mokestinės dalies galutinėje kainoje, bazinės kainos pasikeitimas yra reikšmingas, tačiau ne vienintelis ją lemiantis veiksnys.
„Pažymėtina, kad bazinė kaina susideda ne tik iš žaliavinės naftos kainos – į ją taip pat įtraukiami perdirbimo kaštai ir kiti su perdirbimu susiję elementai. Pagal vadinamąją „nykščio taisyklę“, šiuo metu 10 proc. bazinės kainos pokytis lemia maždaug 4,6 proc. degalų kainos pokytį degalinės švieslentėje.“
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad konkurencija tarp skirtingų tinklų yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kainų skirtumus konkrečiose vietovėse.
„Kaip žinia, konkurencija yra vienas svarbiausių rinkos ekonomikos elementų. Natūralu, kad ji skatina rinkos dalyvius reaguoti tiek į besikeičiančius vartotojų poreikius, tiek į konkurentų veiksmus, siekiant prisitaikyti prie išorinių veiksnių ir išlaikyti pusiausvyrą tarp užsibrėžtų tikslų bei išsikeltų ambicijų. Norint užtikrinti konkurencingą galutinį pasiūlymą, kainodaros sprendimai taip pat turi būti greiti ir tinkamai pagrįsti – tai prisideda prie klientų srautų valdymo ir tvaraus verslo tęstinumo.“
Užklausą dėl degalų kainų svyravimų tv3.lt redakcija pateikė ir degalinių tinklui „Viada“ bei organizacijai „Lietuviškų degalinių sąjunga“. Tačiau iki publikacijos parengimo atsakymų nesulaukėme.
