Savo ruožtu ekonomistai sutaria, kad toks sprendimas gali būti pagrįstas staigaus kainų šoko metu, tačiau perspėja, kad ilgalaikės naudos tai nesukurs.
Jų vertinimu, valstybė turėtų ne tik reaguoti į trumpalaikius degalų kainų šuolius, bet ir ieškoti sprendimų, kurie mažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro bei būtų labiau orientuoti į labiausiai pažeidžiamus gyventojus.
Tuo metu finansų ministras Taurimas Valys tikina, kad šiuo metu situacija dar nėra kritinė, o priemonės būtų svarstomos tik tuomet, jei kainų augimas taptų ilgalaike tendencija. O signalu, ministro vertinimu
Apie akcizų mažinimo siūlymą plačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo KTU ekonomistas Evaldas Stankevičius bei Vilniaus universiteto Ekonomistas Tomas Karpavičius.
Ar akcizų mažinimas degalams yra veiksminga priemonė, ar vis dėlto tai labiau lašas jūroje ir kova su vėjo malūnais?
E. Stankevičius. Na, reikia suprasti, kad dyzelino litre turbūt apie pusę kainos sudaro mokesčiai. Jeigu ta kaina pakyla, automatiškai valstybė tų mokesčių surenka daugiau. Jeigu akcizas yra fiksuotas litrui, tai PVM tikrai nėra fiksuotas.
Žiūrint iš tos pusės, tikrai būtų sąžininga iš valstybės pusės bent jau nesidžiaugti padidėjusiomis kuro kainomis ir biudžeto pildymu būtent iš mokesčių mokėtojų kišenės per kuro pabrangimą.
Ir ne vien tik Lietuvoje vyksta tokia diskusija. Paimkime Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir visas kitas šalis – tikrai vyriausybės reaguoja į tai, kad žmonėms kuras brangsta, kad kuras yra, sakykime, būtina darbo priemonė. Kažkas važiuoja į darbą, kažkaip grįžta, ir tikrai taikomos įvairios priemonės.
Tuo labiau įvertinant tai, kad mes turime šalia kaimynę Lenkiją, kuri labai aktyviai koreguoja tiek akcizų, tiek patį PVM dydį, tai pas mus mažinti akcizą turbūt neturėtų būti didelių diskusijų objektas.
Kaip sakiau, kitos šalys įveda įvairias transporto lengvatas. Pas mus irgi buvo bandyta įvesti lengvatas geležinkelio bilietams. Aišku, turbūt nelabai daug kas važiuoja tuo geležinkeliu, bet faktas tas, kad valstybė turi padėti tada, kai kuras yra brangus ir kai iš to gauna tam tikrą viršplaninių pajamų dalį.
Tai aš manau, kad būtų labai logiškas žingsnis bent kažkiek sumažinti akcizą būtent tada, kai kuro kaina viršija tą psichologinę 2 eurų ribą. Pavyzdžiui, kalbant apie dyzeliną.
Ar sutinkate su pašnekovu?
T. Karpavičius. Taip, žinoma. Jūs gerai paminėjote, kad akcizo mažinimą dažniausiai mini politikai, nes tai visada labai patraukliai skamba. Ekonomistai gal rečiau apie tai kalba.
Akcizo mažinimas turbūt yra tokia priemonė, kurią teisingiausia būtų naudoti gelbstint žmones nuo kažkokio didelio kainų šoko ar panašių situacijų. Tai tikrai negali būti ilgalaikis sprendimas.
Bet turbūt didžiausia problema su akcizo mažinimu yra ta, kad didžiausią naudą iš esmės gauna tie, kurie daugiausia suvartoja. Ir čia mes turime didelius, stiprius verslus, kurie turbūt ir taip išgyventų.
Tai šitoje vietoje būtų labai naudinga pagalvoti apie specifines priemones, orientuotas į mažiausias pajamas gaunančias, labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, kurioms kuro kaina, nors gal ir nėra labai daug pabrangusi, iš esmės labai stipriai veikia kasdienį gyvenimą.
Ir jeigu mes jau turime kažkokią ilgalaikę strategiją, tai reikėtų galvoti apie priemones, kuo galėtume iškastinį kurą pakeisti – elektromobiliais ir taip toliau, įvairiomis subsidijomis. Visi šitie dalykai iš esmės prisidėtų prie geresnių sąlygų.
Bet, žinoma, jeigu kalbame apie labai staigius, labai ženklius kainų pakilimus, akcizo mažinimas tikrai yra viena iš priemonių.
Pirmosios bangos metu Europos mastu diplomatai taip pat kalbėjo apie tai, kad galbūt nereikėtų važiuoti į darbą automobiliais, o verčiau rinktis nuotolinį darbą. Buvo įvardytos ir kitos priemonės – siūlyta važinėti ekologiškesnėmis transporto priemonėmis, dviračiais ir panašiai, kad būtų suvartojama mažiau degalų.
Dabar šios kalbos šiek tiek nurimo. Ar gali būti, kad jos sąlyginai nurimo todėl, jog atsirado alternatyvūs maršrutai gabenti žaliavinę naftą?
T. Karpavičius. Taip, tikrai taip. Kaip ir kolega minėjo, visa energetinė sistema prisitaikė ir surado kitų būdų, kitų šaltinių toms bėdoms išspręsti.
Jeigu kalbame apie tokį scenarijų, kad visiškai pritrūktų kuro, arba, kaip buvo minėta, dujų, tai, mano manymu, jis yra labai abejotinas.
Realiau galėtume kalbėti apie trumpalaikį, bet gana ženklų kainų padidėjimą. Tačiau kad kuro visiškai nebūtų, kaip dabar matome kaimyninėje Rusijoje, kur jo tiesiog trūksta, tokią situaciją Europoje man būtų sunku įsivaizduoti.
Vis dėlto buvo sugalvoti mechanizmai, atstatytos tiekimo grandinės, atsirado naujų tiekėjų. Jeigu kalbame apie dujas, tai yra Kataras, Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos, suskystintų gamtinių dujų terminalai. Visa sistema yra sukurta, ji veikia, ir manau, kad šioje vietoje viskas yra gerai.
Signalu galėtų tapti 3 eurų riba?
Lietuvos degalinėse vidutinei dyzelino kainai tebesilaikant 2 eurų lygyje, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad situacija nėra dramatiška ir dar nėra pagrindo imtis priemonių kainų suvaldymui.
„Mes turime planą, yra apsvarstytos įvairios mokestinės ir nemokestinės priemonės tarp skirtingų ministerijų, kai kurios ministerijos jau nemokestinės priemones pradėjo viešinti atskirai. Tačiau kadangi mes jokios kritinės ribos dabar tikrai nesame pasiekę – ypač šiandien, ir praeitą savaitę matėte tuos svyravimus, tai ne visą laiką tas įsikišimas yra būtinas. Tikrai mes dabar dramatiškos situacijos nematome“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė jis.
Ministras kartojo, kad riba, kuri reikštų poreikį taikyti priemones kainų suvaldymui, būtų 100 JAV dolerių už barelį. Vėliau jis pažymėjo, kad prieš pradedant imtis veiksmų tokia kaina rinkose turėtų išlikti 5 dienas ir ilgiau.
„Kuomet jau pasieksime tam tikrą tendenciją, kaip aš jau prieš tai minėjau, tarkime, 100 dolerių už barelį kurį laiką jau laikysis, tada mes jau tas priemones aktyvuosime centralizuotai. Mes dabar esame išsigryninę tiek mokestines, tiek nemokestines priemones, turime planą, bet šiam momentui nėra jokio pagrindo jį aktyvuoti“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie kainas degalinių švieslentėse, T. Valys įvardijo, kad signalu priemonių poreikiui galėtų tapti 2,2–3 eurų kaina už litrą degalų.
T. Valys darkart akcentavo, kad yra numatytos mokestinės ir nemokestinės priemonės, tačiau jų taikyti šiuo metu esą nėra pagrindo. Kaip ir anksčiau, finansų ministras išskyrė, kad tarp mokestinių priemonių būtų svarstomas akcizo degalams mažinimas.
„Pagrindinės mokestinės priemonės yra akcizo mažinimas. Mes turime tą planą esant tam tikriems scenarijams, jeigu kainos kils iki tam tikros ribos, jos yra svarstytinos, bet mes, įsivertinę visą poveikį fiskalinei politikai, negalime tiesiog apie jas kalbėti dabar anksčiau laiko, jas anonsuoti, nes dabar nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų jas aktyvuoti“, – aiškino ministras.
„Yra dar kiti scenarijai, jeigu mes svarstytume priimti sprendimą tokį, kokį buvo padariusi Lenkija, Latvija, bet dabar tiesiog nėra pagrindo apie tai kalbėti. Jeigu jau mes turėsime kritinę situaciją, jis bus aktyvuotas ir tada bus informuota visuomenė“, – pridūrė T. Valys.
Tuo metu nemokestines priemones, pasak jo, yra numačiusios skirtingos ministerijos. Jis išskyrė pačios Finansų ministerijos pristatytą nuo birželio veikiančią nacionalinio plėtros banko ILTE verslo apyvartinių lėšų priemonę, Susisiekimo ministerijos priemonių paketą elektromobilių naudojimo skatinimui.
Trečiadienį LEA vadovė Agnė Bagočiutė sakė, kad, siekiant suvaldyti aukštas degalų kainas šalyje, pirmiausia reikėtų galvoti apie ilgalaikius, o ne laikinus sprendimus.
Pasak agentūros vadovės, viena iš galimų priemonių – valstybės skatinimas atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių. Be to, A. Bagočiutės teigimu, reikėtų įvertinti Lietuvos mokestinę politiką, jei šalyje degalų akcizai išliks didesni nei kaimyninėse valstybėse, nukentės jos konkurencingumas.
Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys pritarė, kad dėmesį reikėtų skirti akcizų politikai.
Liepą energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad kol kas dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Anot jo, taip pat yra tikimasi, kad kainų padidėjimas yra trumpalaikis. Antraip, ministro teigimu, bus svarstoma imtis priemonių, tarp kurių – ir laikinas dyzelino akcizo sumažinimas.
Tuo metu ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bus imamasi veiksmų, jei šoktelėjusios degalų kainos išliks aukštos ilgesnį laiką.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Birželio viduryje sudarytas JAV ir Irano paliaubų susitarimas žlugo, o liepą vėl prasidėjo kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio – vieno iš pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, kuris iš esmės tebėra uždarytas.
Siekdama suvaldyti kuro kainas tuo metu Lietuva ėmėsi įvairių priemonių, tarp jų – laikinai, iki birželio 15 d., sumažino dyzelino akcizą.
Du mėnesius galiojusi lengvata buvo finansuojama panaudojant dėl išaugusių kuro kainų surinktas viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas.
Finansų ministerija skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to sumažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
