Penktadienį Izraelis surengė galingą ataką prieš Iraną. Dėl šios situacijos pabrango ne tik žaliavinė nafta, bet ir auksas, o akcijų rinkos smuko žemyn.
Ekspertai prognozuoja, kad jau netrukus gali išaugti ir degalų kainos vairuotojams. O jeigu konfliktui užsitęs ir dar labiau paaštrės, tuomet gali kilti ir kitos kainos.
Už degalus teks mokėti daugiau?
Kaip teigė „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, žaliavinė „Brent“ rūšies nafta po Izraelio suduoto smūgio Iranui pabrango apie 9 proc., o vėliau pradėjo slinkti žemyn
Vis tik, V. Šimkaus vertinimu, tikėtina, kad tai yra trumpalaikė rinkų reakcija.
„Po pirminės aštrios reakcijos naftos kaina atslūgo ir dabar pabrangimas, palyginti su vakar diena, siekia jau tik 5 proc. (apie 72,5 JAV dolerio už barelį).
Kita vertus, naftos kaina grįžo į ta lygį, kurį galėjome stebėti jau įpusėjus vasario mėnesiui. Kitaip tariant, tai nėra labai aukšta kaina“, – vertino V. Šimkus.
Jeigu karinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose bus išvengta, finansų specialisto manymu, vartotojai didelių kainų pokyčių neturėtų pajusti.
„Viskas priklausys nuo to, ar konfliktas dar labiau paaštrės, ar sutriks naftos tiekimo grandinės Artimuosiuose Rytuose.
V. Šimkus viliasi, kad situacija normalizuosis ir naftos kainos pradės slinkti žemyn.
„Galbūt žaliavinės naftos kainos nepasieks tų žemumų, kurias matėme po JAV muitų įvedimo, tačiau jos laikysis kažkur per vidurį.
Vis tik neapibrėžtumas labai didelis, todėl normalu, kad rinkos reakcija taip pat yra aštri, nes situacija yra nenuspėjama“, – dėmesį atkreipė V. Šimkus.
Investavimo strategas V. Šimkus atkreipia dėmesį, kad degalinių švieslentėse kainos iš tiesų gali pasikeisti į vairuotojams nenaudingą pusę.
Tačiau jeigu konfliktas neįsiplieks dar labiau, tikėtina, kad didesnio pabrangimo bus išvengta, mat mažmeninė prekyba juda lėčiau nei kainos finansų rinkose.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas antrina, kad tai, kokia situacija toliau bus stebima rinkoje, priklausys nuo Irano atsakomojo smūgio.
„Kaip žinia, Irano naftos gavybos infrastruktūra po Izraelio suduoto smūgio nebuvo pažeista.
Tai kyla klausimas, kokį atsakomąjį smūgį pasirinks Iranas, ar bus atakuojami objektai, kurie susiję su naftos infrastruktūra Artimųjų Rytų regione“, – svarstė ekonomistas.
Ekonomisto vertinimu, „juodasis scenarijus“ išsipildytų tada, jei Irano atsakomieji veiksmai tiesiogiai paliestų logistinius kelius, per kuriuos yra gabenama žaliavinė nafta. Pavyzdžiui, Hormūzo sąsiaurį.
„Tikėtina, kad kelias dienas matysime padidėjusias žaliavinės naftos kainas, o vėliau viskas priklausys nuo to, ar šis konfliktas bus eskaluojamas toliau.
Ir nors žaliavinė nafta pasiekė 75 JAV dolerių už barelį ribą, tokią kainą buvo galima matyti dar šių metų pradžioje. Tiesiog ta žaliavinės naftos kaina nuo balandžio 2 d. – po JAV paskelbtos „išvadavimo dienos“ – buvo labai sumažėjusi.
Taigi, šuolis nemažas, o tai atsispindės ir degalinių švieslentėse jau kitą savaitę“, – vertino ekonomistas.
Vis tik T. Povilauskas viliasi, kad karinės eskalacijos bus išvengta, o logistiniai keliai, kuriais gabenama nafta, nebus pažeisti.
Tuo metu „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė teigė, kad tokie sukrėtimai iš tiesų gali paveikti ir skirtingų valstybių ekonomiką.
„Pasaulio ekonomikai naftos rinkos ir iškastinio kuro svarba išlieka per didelė. Naftos rinka neefektyvi, OPEC+ kartelis vienija ir didelės geopolitinės rizikos valstybes. O toms rizikoms, kaip šįkart, pasireiškus, naftos ir kitų energetikos nešėjų kainų šokas nuvilnija plačiai per viso pasaulio ekonomiką ir skverbiasi į kone visas pridėtinės vertės grandines.
Tai keičia šalių infliacijos ir ekonominės raidos trajektorijas, skurdina gyventojus, išbalansuoja įmonių veiklos planus bei kartais, įsisukus spiraliniams infliacijos procesams, priverčia sureaguoti ir pinigų politikos formuotojus“, – kalbėjo ekonomistė.
I. Genytė–Pikčienė neatmeta, kad jei situacija nenurims, degalų kainų pokyčiai neišvengiami.
„Šiemet Lietuvoje stebima aukštesnė infliacija. Tai lėmė nuo metų pradžios kilstelėti akcizai alkoholiui, tabakui, degalams ir kylančios paslaugų kainos. Tiesa, padidintų akcizų kurui poveikį iš dalies kompensavo palyginti atitinkamu laikotarpiu pernai net grubiai penktadaliu atpigusi naftos kaina, drauge žemyn nusitempusi ir degalų kainas galutiniam vartotojui.
Deja, tuo pasidžiaugti pavyko trumpai. Jei konfliktas neslops, o tik eskaluosis, tikėtina, kad netruks naftos rinkos dirglumas ir jį įskaičiavusi naftos kaina atsispindėti degalinių švieslentėse“, – pridūrė ekonomistė.
Iranas: per Izraelio išpuolį naftos perdirbimo gamykloms ir saugykloms žala nepadaryta
Irano naftos ministerija pranešė, kad penktadienį Izraelio įvykdytas mirtinas išpuolis nepaveikė svarbiausių naftos perdirbimo gamyklų ir degalų saugyklų, o jų veikla visoje šalyje nenutrūko.
„Šalies naftos perdirbimo objektams ir naftos saugykloms žala nepadaryta, o šiuo metu šių objektų veikla ir degalų tiekimas visose šalies dalyse vyksta be sutrikimų“, – sakoma ministerijos pranešime.
Izraelis penktadienį pranešė smogęs Irano branduoliniams ir kariniams objektams, ir pažadėjo tęsti karinius veiksmus, kad „pašalintų šią grėsmę“.
Smūgiai buvo suduoti keliose Irano vietovėse, pranešta apie sprogimus sostinėje Teherane ir svarbiausiame urano sodrinimo objekte.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškime teigė: „Sudavėme smūgį Irano branduolinio sodrinimo programos centrui. Taikėme į pagrindinį Irano sodrinimo objektą Natanze (...). Taip pat smogėme Irano balistinių raketų programai.“
Jis pridūrė, kad Izraelis taip pat atakavo Irano branduolinės energetikos mokslininkams, „dirbantiems prie Irano bombos“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
