Reikia dvigubai daugiau specialistų
Sparčiausiai tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje auga informacinių technologijų sektorius. Tačiau, pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno, labai juntamas ir energetikos bei statybos sektoriaus augimas ir gerų specialistų paklausa.
„Vieno ar kito sektoriaus kilimas, žinoma, daugiausiai priklauso nuo to metu esančio šalies ekonominio lygio. Pavyzdžiui, dabar, po buvusios krizės, vėl auga statybų sektorius, o šios srities specialistai pirmieji pajunta krizę ar vėl gerėjančią situaciją bei augančius atlyginimus. Greta statybų sektoriaus specialistų taip pat galėčiau išskirti ir sparčiai didėjantį medžiagų apdirbimo inžinerijos darbuotojų poreikį. Šiuo metu situacija rinkoje yra tokia, kad mūsų partneriai norėtų įdarbinti apie 40 studentų, tačiau, deja, turime perpus mažiau baigiančiųjų studijas šioje studijų programoje“, - sako N. Varnas.
Kauno technikos kolegijos direktoriaus teigimu, šių specialistų trūkumą lėmė dvi pagrindinės priežastys. „Pirmiausiai, tai yra labai specifinė niša, apie kurią jauni žmonės, rinkdamiesi specialybę, ne visada pagalvoja ar įvertina kaip perspektyvų karjeros kelią. Šioje vietoje daug lemia ir stereotipai, kaip įsivaizduojami šie specialistai. Tačiau situacija yra visiškai kitokia. Dabar inžinieriaus darbo įrankiai yra naujausios technologijos, nešiojami kompiuteriai, planšetės, įvairūs matavimo prietaisai. Šiuolaikinis inžinierius turi nebijoti mąstyti, nes jei anksčiau kiekvienas techninis sprendimas buvo kruopščiai ir detaliai aprašytas, šiuo metu, daugeliu atvejų, inžinierius turi laisvę ir atsakomybę spręsti, ir pats pasirinkti priimtiniausią sprendimą. Dirbama protu. Jei moki programuoti, turi erdvinį mąstymą, išmanai, matematiką, fiziką, chemiją, suvoki vykstančius procesus, tuomet gali dirbti. Mechanika, pavyzdžiui, šiandien labai susipynusi su informatika. Stakles ar kitus įrenginius valdo kompiuteriai. Antra priežastis – pastaraisiais metais Lietuvoje turime situaciją, kai energetikos sektorių, biokuro ir kt. katilinių statybą labai remia valstybė, didelės kompanijos investuoja į šilumos ir garo gamybos sistemas tam, kad sumažintų sąnaudas ir būtų konkurencingos rinkoje, arba tiektų šilumą miestams. Šiame sektoriuje dirbančios įmonės savo gaminamus katilus, pakuras, ekonomaizerius ir paslaugas eksportuoja į kaimynines Baltijos šalis, bei vakarų Europą. Išaugus paklausai, įmonės susidūrė su darbuotojų trūkumu“, - teigia N. Varnas.
Sektoriaus augimą lemia ir įstatyminė bazė
Nors tai ir labai perspektyvi profesija, tačiau per paskutinius penkerius metus pasikeitusi darbo aplinka ir technologijos, nuolat reikalauja inžinierių atnaujinti žinių bagažą ir investuoti į save. N. Varno teigimu, šios srities specialistai turi žengti koją kojon su technologijomis ir tai tampa vienu didžiausiu karjeros iššūkiu. „Vienas iš pagrindinių šiandienos iššūkių tiek jaunam specialistui, kuris neseniai baigė studijas, tiek ir dirbančiam jau daugelį metų praktinėje veikloje - naujų technologijų taikymas. Tai ką naudojome prieš kelerius metus, visiškai nebetinka dabar, nekalbant jau apie tai, kas buvo prieš 10 ar 15 metų“, - sako jis. Šią technologinę rinkos evoliuciją daugiausia lemia dvi priežastys. Pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus, tai ypač juntama ir statybos srityje.
„Dabar statiniai modeliuojami naudojant šiuolaikinę įrangą, jau šiandien praktikoje yra kuriami vientisi BIM modeliai, įgalinantis lygiagrečiai dirbti skirtingų gyvavimo ciklų dalyvius (projektuotojus, gamybininkus, statinio valdytojus), nesibaiminant dėl pakeitimų ar derinimų. BIM modelis leidžia optimaliai panaudoti turimą įrangą ir gauti priimtiniausią rezultatą, atliekant projektavimo darbus, analizę, statybą, darbų organizavimą ir eksploatuojant statinį. Ateina tas laikas, kai vienam rinkos žaidėjui pradėjus naudoti šias inovacijas, jis įgyja konkurencinį pranašumą, todėl kiti taip pat turi investuoti ir vytis. Taip pat ir vilioti specialistus, mokančius dirbti su šiomis programomis. Kitas aspektas – teisinis reglamentavimas. Lietuvos statybininkų asociacija siūlo, kad visi projektai, viršijantys 5 mln. eurų sumą, nuo 2015 metų sausio 1 dienos būtų projektuojami tik BIM technologijų pagrindais. Tai reiškia, kad rinkoje reikės dar daugiau specialistų su reikalavimus atitinkančiomis žiniomis, mokančių dirbti naujausiomis technologijomis. Ši besikeičianti situacija Lietuvoje ir specialistų poreikis vakarų šalyse rodo, kad kol kas pas mus inžinierinė specialybė per daug nuvertinama“, - pastebi N. Varnas.
