Bene pirmasis žymesnis lietuviškos įmonės blogas buvo “flyLAL” kūrinys, kuriame bankrutuojančios avialinijos bandė situaciją rodyti sau tinkama linkme. Tačiau bankrotas tapo faktu, aistros nurimo ir blogas nustojo funkcionuoti (paskutinis įrašas - gegužės viduryje).
Antrasis, apie kurį pastaruoju metu tenka išgirsti iš įvairių šaltinių - neseniai startavęs “VSA Vilnius” blogas. Jame atliekų tvarkytojai bando pateikti savo situacijos matymą.
Kas sieja abu šiuos blogus? Juos sieja tai, kad abi įmonės buvo/yra atsidūrusios tam tikro “informacinio parijo” situacijoje - žiniasklaidoje vyrauja neigiami komentarai, politikai atakuoja, o apsiginti nėra kaip.
Iš vienos pusės yra gerai, kad esant informacinei blokadai, prasiveržti bandoma bent jau taip. Tačiau tai kartu liudija ir kelis didelius trūkumus. Visų pirma, tiek “flyLAL”, tiek “VSA Vilnius” nesugeba suvaldyti situacijos viešuosiuose ryšiuose. Nežinia kas kaltas - ar RsV agentūra, ar mažas RsV biudžetas, tačiau vien tik blogas situacijos nepakeis. Antra, panašu, kad informacinei krizei pasirengta nebuvo ir skyles stengiamasi lopyti bet kokiomis priemonėmis.
Iš tiesų, dirbant padidintos rizikos versluose, kuriuose susikerta daug interesų, o temos yra jautrios, blogas turėtų būti kone privaloma priemone. Ir jis turėtų būti pradėtas rašyti ne tada, kai perkūnas trenkia iš giedro dangaus, o iš anksto, kad taptų žinomu informacijos šaltiniu. Pavyzdžiui, kol kas neteko matyti nė vieno vaistų gamintojo blogo Lietuvoje, nors žiniasklaida nevengia parodyti jų kaip godžių plėšikų, tik ir besitaikančių į milžiniškus pelnus. Prisiminkime vien tik “Respublikos” antpuolius dėl gimdos kaklelio vėžio vakcinos. Neteko ir girdėti apie prekybos tinklų arba pieno perdirbėjų blogą, nors kaltinimų pastariesiems irgi netrūksta.
Blogas nekainuoja daug, o temų visada atsiras.
