Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Praūžusi audra suplakė uogas
Nors avietynas raudonuoja, deja, kokybiškų uogų mažai, sako pakaunėje remontantines avietes auginantis ūkininkas.
„Jos yra visos pažeistos – jos visos sutrintos ir yra baltas didelis apnašas, ir žmonės tokių uogų neperka, nes galvoja, kad pelėsis“, – teigė ūkininkas Lorenas Mišeikis.
Kalta – praūžusi audra, suplakė ne tik prisirpusias uogas, pažeidė ir žalias:
„Yra ir palaužti lateralai, net jei ir nenulaužti, ir tos uogos, žalios ar benokstančios, jos jau neprinoks“, – tikino ūkininkas L. Mišeikis.
Dangus su žeme maišėsi, vėjas ir lietus šėlo siaubingai, per kelias valandas pražuvo didžioji dalis derliaus.
„Pats centras ėjo čia, buvo 26–28 m/s vėjas ir mūsų derlius visas pakibo ant klaustuko. Čia panašiai yra apie 5 tūkst. eurų praradimas... Jei praeitais metais mes skindavome iš vienos vagos apie 70 kg vienu skynimu, tai dabar bus 10–15 kg“, – pasakojo ūkininkas L. Mišeikis.
Tenka nuvilti ir dalį klientų:
„Ūkininkai masiškai atsisako rezervacijų, sako, nebeskambinkit, nes gali būti, kad ir nebeturėsim“, – teigė Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Jau pavasarį suprato, kad derliaus nebus
O štai šilauogių augintojai atvirauja jau pavasarį supratę, kad derliaus nebebus – krūmai net nesužydo.
„Žiedynų nebuvo, matyt, šalta žiema pažeidė jų užuomazgas“, – pasakojo ūkininkas Rolandas Šimkus.
Sako, tokių blogų metų dar nebuvę.
„Iš 1,6 hektaro mes nuskynėme 9 kg uogų, per 13 metų, kiek auginam šilauoges, tokių metų nepamename“, – teigė ūkininkas R. Šimkus.
Tad ir ūkininkų turgeliuose ant prekystalių populiarių uogų pasirinkimas menkas.
„Būdavo anksčiau, kad du trys mėnesiai kažkoks uogų tiekimas, tai dabar šilauogininkų nebuvo, su braškėm irgi buvo – gal drėgmės perteklius, tai papuvusios, nebuvo labai daug kokybiškų“, – teigė Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas M. Maciulevičius.
Ko nesuniokojo gamta – tą nusiskynė sparnuoti smaližiai.
„Aplink grūdinių kultūrų laukai, grūdų pilna, bet paukščiai ant laidų sėdi ir laukia, kol šilauogė pamėlynuos, ir puolė ne tik jas, bet ir kriaušes, slyvas, obuolius“, – pasakojo ūkininkas R. Šimkus.
Džiaugiasi vyšnių ir serbentų augintojai
Tik štai vyšnioms šiemet paukščių atakų pavyko išvengti – tad ir ūkininkams džiaugsmas, šių kaulavaisių priskynė į valias.
„Tie vadinami liaudiškai špokai arba varnėnai, jie sutūpę laukė, kada prinoks tos vyšnios. Laukė laukė ir nesulaukė, ir išskrido į žiemojimo vietas, taip ir nesulaukę vyšnių, užtat liko viskas mums“, – džiaugėsi ūkininkas Audrius Janulaitis.
100 hektarų uogynų puoselėjantis ūkininkas dalį produkcijos jau pardavė, kita – dar šaldikliuose.
„Vyšnios pakankamai neblogai užderėjo, laiku sugebėjom nusiimti, prisirpo, prinoko. 04.45 Uoga didelė, pilnai sunokus, kaip karoliai čia“, – pasakojo ūkininkas A. Janulaitis.
O bene labiausiai nustebino serbentai, ir juodieji, ir raudonieji, iš hektaro skynė vidutiniškai apie 3 tonas. Šiemet serbentai noko gausiai, didelėmis kekėmis.
„Tris metus iš eilės mus labai skriaudė gamta, buvo nušalimai pavasariniai žydėjimo metu, tai buvo labai menkas derlius, arba visai nebuvo, kaip pernai metais“, – teigė ūkininkas A. Janulaitis.
O šiemet serbentus pavyko ir pelningai parduoti, mat kaimyninėms šalims gamta šį kartą malonės pašykštėjo.
„Lenkijoje buvo kataklizmas, didžiulės sausros, šalnos, daug nušaldė, nesubrendo, tai labai gera kaina – kaip uogininkai sako, kartą į dešimtmetį, kai atperka tų dešimties, devynių metų nuostolį“, – tikino Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas M. Maciulevičius.
Dėl orų permainų Lietuvoje šiemet derlius vėluoja 2–3 savaites.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
