Ankstyvųjų bulvių augintojai šiemet nesiskundžia derliumi ir kainomis, tačiau priekaištauja prekybos tinklams, kad iš jų nupirktos šviežios bulvės ant prekystalių patenka tik po 3–5 dienų, todėl jos praranda patrauklią išvaizdą ir tampa mažiau konkurencingos.
Pakaktų vietinių bulvių
Ūkininkai ankstyvąsias bulves kasti pradėjo vos pasibaigus pernykštei produkcijai – maždaug birželio viduryje. Stambūs augintojai siekia, kad jų išauginta produkcija ištisus metus būtų tiekiama į prekybos tinklus.
Pasak ūkininkų, pelningiausios pačios pirmos ankstyvosios bulvės. Kiek vėliau rinką užpildo smulkūs augintojai, kurie bulves parduoda turguose. Stambieji augintojai produkciją tiekia ir prekybos centrams, tačiau čia tenka konkuruoti su importine produkcija.
Lietuvos daržovių augintojų asociacija tarėsi su prekybininkais, kad, atsiradus lietuviškoms bulvėms, šie nesiveš jų daug iš užsienio. Tačiau, anot ūkininkų, prekybininkai tokių susitarimų nepaiso.
„Lietuvos augintojai ankstyvosiomis bulvėmis galėtų aprūpinti visus prekybos tinklus, tačiau šie daug bulvių importuoja“, – VL apmaudavo stambus Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebrauskas.
Priekaištauja prekybininkams
Bulvių augintojai nepatenkinti, kad jų nukastos šviežios bulvės iš karto nepatenka ant prekybos centrų prekystalių.
„Tokia prekybos tinklų logistika, kad šviežios bulvės sandėliuose pastovi 3–5 dienas. Tai kenkia jų išvaizdai – per kelias dienas šviežios bulvės patamsėja“, – pastebėjo kitas Kėdainių rajono augintojas Saulius Dambrauskas.
Pasak R.Žebrausko, lietuviškų ankstyvųjų bulvių oda labai plona, o štai itališkų tokiu metu jau būna subrendusi, todėl importinių bulvių prekinė išvaizda geresnė.
„Gaila, bet žmonės renkasi, kas gražiau atrodo, o ne kas šviežiau ir sveikiau“, – sakė bulvių augintojas.
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės, šiemet bulvių augintojai tarėsi su prekybininkais ir dėjo daug pastangų, kad išlaikytų pozicijas rinkoje.
„Šiais metais prekybininkai už gana palankią kainą nupirko didelį kiekį lietuviškų bulvių. Tik bėda, kad šviežios bulvės į prekybos centrus patenka jau kelias dienas pastovėjusios sandėliuose“, – apgailestavo Z.Cironkienė.
Rinką perpildo smulkieji
Stambūs ūkiai Lietuvoje išaugina iki 10 proc. ankstyvųjų bulvių. Daug jų priaugina ir smulkūs ūkininkai.
R.Žebrauskas iš daugiau nei 100 hektarų pasodintų bulvių augina
16 ha ankstyvųjų. S.Dambrauskas iš viso augina 80 ha bulvių, iš jų 10 ha ankstyvųjų ir 5 ha vasaros prekybai.
Ankstyvąsias bulves ūkininkai augina po daržo plėvele. Joms išauginti reikia daugiau darbo ir išlaidų.
„Stambūs augintojai nori ištisus metus turėti produkcijos, o smulkieji augina ir parduoda vasarą, rudenį, nes neturi saugyklų išlaikyti per žiemą. Dėl to rudenį bulvės gerokai nupinga, kartais žemiau savikainos“, – aiškino Z.Cironkienė.
Nukentėjo nuo liūčių
Kai kuriuose rajonuose bulvės, kaip ir javai, kt. daržovės, nukentėjo nuo liūčių. Dėl užmirkusių laukų nuostolius skaičiuoja Zarasų, Biržų, Ukmergės ir kitų rajonų ūkininkai. O Kėdainių bulvių augintojai tvirtino, kad jiems šiuo metu bulves tenka laistyti.
Dėl didelių liūčių ir potvynių nukentėjo ir kaimyninės Lenkijos, kitų šalių ūkininkai. Lietuvos augintojai viliasi, kad dėl gamtos stichijų pasekmių rinkoje bus mažiau bulvių, o jų kaina turėtų būti aukštesnė.
Leidinys „Agra Europe“ skelbia, kad 2010 m. penkiose šalyse (Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje), kuriose išauginama 78 proc. viso ES senbuvių šalių bulvių derliaus, vidutinis bulvių derlingumas gali siekti 43,46 t iš ha, t. y. 2,2 proc. mažiau nei 2009 m., ir gali būti išauginta 28,8 mln. t maistinių ir sėklinių bulvių. Tai būtų tik 1,4 proc. mažiau nei 2009 m., kurie buvo laikomi vieni derlingiausių.
Vida Tavorienė
