„Yra pagrindiniai 8 pavedimų pirkti ar parduoti vertybinius popierius tipai, trys sandorių rūšys. Algoritminės prekybos čia nėra, nes ji taikoma itin likvidžioms akcijoms. Užbiržinė prekyba, kur šalys tarpusavyje susitaria dėl sąlygų ir sudaro sandorį ne biržoje, galima, tačiau vadinamųjų organizuotų „tamsios prekybos vietų“ (angl. dark pools) nėra“, – sakė ji. Panašu, kad tokia rinka išliks ir artimiausiu metu, nes, tvirtina A. Saladžienė, rinkų sudėtingumas auga su jos dydžiu. Prekyba Baltijos rinkoje vyksta toje pačioje platformoje INET kaip ir JAV, Skandinavijos šalyse. Todėl, pasak „Nasdaq OMX Baltic“ vadovės, Baltijos šalių investuotojams galima siūlyti tokią pačią finansinių priemonių, rinkos pavedimų, prekybos būdų įvairovę kaip ir didžiosiose pasaulio rinkose, tačiau kol kas tai nėra prasminga, mat rinka vis dar nedidelė, jauna, o investavimo kultūra vis dar formuojasi. „Didesnės apyvartos, daugiau rinkos dalyvių – didesnė investavimo tikslų, strategijų įvairovė. Bet prieš žengdami į naujas finansines priemones, pavyzdžiui, išvestinius vertybinius popierius, ar įdiegdami naujas prekybos formas turime užsiauginti pagrindą – likvidžią akcijų, obligacijų rinką“, – sakė ji. Smulkiųjų rinka Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad šiandien Baltijos šalių regionas – toks pat paprastas, kaip ir anksčiau: „Čia mažai bendrovių, kurios pritraukia investuotojų dėmesį. Likvidumas labai sumažėjęs, todėl didėja patrauklumas bendrovių, kurios moka dividendus, taip pat tų, kurios, tikėtina, per augančius veiklos rezultatus gali padidinti savo akcijų kainą. Šiandien biržoje praktiškai tėra smulkieji investuotojai.“ Anot jo, pasiekti reikiamą informaciją jiems gana lengva, o institucinius investuotojus, kurių veiksmai sukeltų dideles bangas biržoje, atbaido mažas rinkos likvidumas. M. Dubnikovas mano, kad pagal dydį Baltijos šalių rinka greičiau labiau tinkama ilgalaikiams ir smulkiesiems investuotojams. Be to, jis nepritaria, kad ir didesnės rinkos pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams: „Visą laiką rinkoje yra instrumentų, kurie nėra sudėtingi ir išreiškia aiškias tendencijas, pavyzdžiui, konkrečių bendrovių akcijos, biržoje prekiaujami investiciniai fondai. Galbūt svyravimai rinkose kiek didesni nei buvo įprasta anksčiau, tačiau kad rinkos būtų per sudėtingos – nedrįsčiau teigti.
FAKTAI: Finansinis raštingumas Pagal šiemet atliktą JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) studiją investuotojai menkai suvokia fundamentalius finansų pagrindus ir turi per mažai žinių, kaip išvengti apgavysčių.
Tas pats tyrimas parodė, kad investuotojai informaciją nori gauti kuo paprastesniu būdu: jiems buvo pateikti trys panašūs pasiūlymai iš trijų įsivaizduojamų fondų. Du buvo dviejų puslapių ilgio, o vienas – keturių. Pastarasis visiems užkliuvo kaip itin sudėtingas ir sunkiai suprantamas. 2009 metais Vertybinių popierių komisijos (šiandien ji prijungta prie Lietuvos banko) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 56 proc. respondentų pripažino, jog apie investavimą žino nepakankamai. Parašas: Nors didžiųjų šalių rinkos tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams, Baltijos šalims tai kol kas negresia. Reuters Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (46(108), gruodžio 10 – gruodžio 16 d.)
