Seimo Aplinkos apsaugos komiteto trečiadienį svarstytos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos numato įmonėms, institucijoms nepateikusioms dokumentų apie atliekų gavimą, panaudojimą ir šalinimą, skirti nuo 1 iki 3 proc. metinių pajamų baudą. Už pakartotinį pažeidimą būtų skiriama 3-6 proc. apyvartos bauda.
Pakeitimai pasiūlyti pasikeitus Europos Sąjungos reglamentavimui.
„Pakeitimai susiję su informaciniais įsipareigojimais pradėjus vykdyti (atliekų – BNS) vežimą, jau gavus tam leidimą. (...) Sankcijos numatytos už tai, kad nelaiku arba visai neinformuosi apie (atliekų – BNS) gavimą, apie tai, kad atliekos panaudotos“, – komiteto posėdyje teigė Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos ekspertė Marija Lippa.
Atliekų tvarkymo įmonės „Ekobazė“ direktorė Marina Curko-Notkuvienė sako, kad pažeidimų gali būti dėl techninių klaidų, o bauda įmonei gali siekti šimtus tūkstančių eurų.
„Dėl techninių klaidų – neveikiant GPAIS (Pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – BNS) arba dėl žmogiškųjų klaidų įmonėms gresia nuo 1 proc. iki 3 proc. apyvartos baudos. Tai yra šimtai tūkstančių eurų“, – posėdyje kalbėjo M. Curko-Notkuvienė.
„Ekobazės“ direktorė vėliau BNS teigė, kad šiuo metu už tokius pažeidimus įmonėms skiriamos baudos nuo 600 iki 1,2 tūkst. eurų.
Įmonės „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė taip pat pabrėžė, kad baudos yra neadekvačios.
„Jeigu mes turime įmonę 50 mln. eurų apyvartos, tai už vienos mašinos dokumentų laiku nesutvarkymą galime gauti baudą 0,5 mln. eurų. Tai yra nelabai adekvatu“, – komitete sakė „Ecoservice“ vadovė.
M. Lippa pabrėžė, kad skirtingai nei siūloma naujame ES reglamente, bausmės nėra diferencijuojamos.
„Nors aiškinamajame rašte duodama nuoroda į 63-čią (ES reglamento – BNS) straipsnį, kuriame nurodyta, kad sankcijas valstybės narės turi nustatyti įvertindamos (pažeidimo – BNS) mastą, pobūdį, žalą aplinkai, bet dabar šitame įstatyme bendrai – nuo 1 proc. iki 3 proc. bausmė.(...) Niekas nėra diferencijuota, didžiulės baudos už informacinių įsipareigojimų nevykdymą“, – teigė M. Lippa.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyresnysis patarėjas Mindaugas Kauzonas sako, kad derinant pataisas dėl baudų dydžio pastabų nebuvo.
„Žiūrint iš mūsų pusės pajamų dalis buvo pasirinkta kaip minimali. Derinimo metu iš suinteresuotų šalių nebuvo gauta jokių pastebėjimų, kad ta procentinė dalis yra bloga. (...) Vertinant tuos aspektus, kuriuos išvardinote, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ir priims sprendimą, kokią skirti baudą – ar vieną procentą, ar tris procentus“, – posėdyje kalbėjo M. Kauzonas.
Po komiteto posėdžio įvykusiame Aplinkos ministerijos ir verslo atstovų susitikime, pasak jame dalyvavusios M. Curko-Notkuvienės, ministerija pažadėjo pakoreguotame projekte smarkiai sumažinti baudas bei už formalų pažeidimą taikyti tik įspėjimą.
„Jie pažadėjo du dalykus: jeigu tai grynai yra formalus dalykas, kad neįkeltas dokumentas, pavėluota vieną, porą dienų, jie pažadėjo, kad įkeltų (į įstatymo projektą – BNS) įspėjimą. O baudos dydžius stipriai sumažins, kad maksimalus dydis galėtų būti iki 0,001 proc. metinių pajamų“, – BNS teigė „Ekobazės“ direktorė.
Įstatymo pataisos bus svarstomos kitame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo joms pritarė.
