Konstatuota, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, nors sąnaudos – didžiausios.
Valstybės kontrolė nustatė, kad 2003–2008 m. pardavus 1 kub. m medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo nuo 3 iki 12 kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje.
Be to, 42 Lietuvos urėdijose dirba daugiausia darbuotojų iš visų trijų Baltijos valstybių. Panašų valstybinių miškų plotą turinčioje Estijoje valstybinius miškus prižiūri du kartus mažiau specialistų nei Lietuvos urėdijose. Tuo tarpu Latvijos valstybinių miškų plotas yra daugiau nei penktadaliu didesnis, tačiau juos prižiūri šiek tiek mažiau darbuotojų nei Lietuvoje.
„Daugumos valstybinius miškus valdančių urėdijų ir jų veiklą koordinuojančios Generalinės miškų urėdijos veikla yra nepakankamai efektyvi, – teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, susipažinęs su audito ataskaita, kurioje vertinta, ar efektyviai valdomi valstybei priklausantys miškai. – Jei nuostolingai dirbančių urėdijų skaičius ir toliau augs, jos gali nebesugebėti tinkamai atlikti pavestų funkcijų“.
Visose trijose Baltijos valstybėse valstybinius miškus prižiūrinčios įmonės valstybei moka papildomus atskaitymus. Lietuvoje 2003–2008 m. nustatyti 5 proc. papildomi atskaitymai buvo mažiausi iš trijų Baltijos valstybių. Todėl į Lietuvos biudžetą kasmet surinkta keliskart mažiau įmokų nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos biudžetą 2003–2008 m. papildydavo 13–23 mln. Lt papildomų atskaitymų, Estijos, parduodančios mažiau medienos nei Lietuva, – 52–61 mln. Lt, o Latvijos, lenkiančios Lietuvą parduodama mediena, – 92–143 mln. Lt.
Pasak valstybinių auditorių, Lietuvos urėdijos nevienodai efektyviai naudoja turimus išteklius, todėl skirtingų urėdijų parduodamos medienos kaina skiriasi daugiau nei trečdaliu, o jos paruošimo sąnaudos – iki 42 proc. 2008 metus nuostolingai baigė Nemenčinės ir Zarasų urėdijos, o 2009 metus – Ignalinos, Šalčininkų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų urėdijos.
Dalis urėdijų nepakankamai efektyviai panaudoja medienos ruošos mechanizmus, kurių įsigijimo vertė – apie 80 mln. Lt. Auditoriai nustatė, kad 2007–2008 m. nustatytų minimalių medienos išvežimo normų neįvykdė apie 30 proc. urėdijų turimų medienai išvežti skirtų transporto priemonių. Nors turimą techniką urėdijos naudojo nepakankamai efektyviai, Druskininkų, Jurbarko, Kauno, Kretingos, Prienų ir Tauragės urėdijos įsigijo dar 7 naujas medienos transportavimo priemones.
Auditoriai turėjo priekaištų ir dėl nepakankamai rezultatyviai naudojamos informacinės sistemos „Miško skaita“, kuriai kurti ir įdiegti panaudota 2,5 mln. Lt. Nors informacinė sistema pradėta naudoti 2004 m. pabaigoje, tačiau Generalinė miškų urėdija, užsakiusi informacinę sistemą, iki šiol ja nesinaudoja, miškų urėdijos naudojasi ne visomis šios sistemos funkcijomis.
Nustatyta, kad 2009 m. kai kurios miškų urėdijos netaikė sankcijų įmonėms už nevykdomus įsipareigojimus nupirkti sutartą medienos kiekį, todėl nebuvo išieškota iki 2 mln. Lt baudų. Generalinė miškų urėdija neišreikalavo, kad urėdijos įsipareigojimų nevykdantiems pirkėjams taikytų sankcijas.
