Nuo sausio pirmosios įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurios nepaprastai išplečia natūra gautų pajamų apmokestinimą. Šie pakeitimai turėjo įsigalioti dar prieš metus, tačiau kilus nepasitenkinimui dėl Finansų ministro patvirtintos įmonių automobilių ir darbdavio paskolų apmokestinimo tvarkos, galiojimas buvo atidėtas metams.
Metai netruko prabėgti ir štai absoliuti dauguma gyventojų vėl yra tikroje aukštos įtampos apmokestinimo zonoje. Pajamos natūra, kurios įstatyme nėra numatytos kaip išimtis, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o esant darbo santykiams – dar ir sveikatos bei socialinio draudimo įmokomis.
Visais laikais asmuo galėjo gauti pinigų arba nepiniginės naudos įvairiausiomis formomis – daiktais, paslaugomis, nuolaidomis. Pačioje pradžioje, tik sukūrus nepriklausomą Lietuvos mokesčių sistemą, Gyventojų pajamų mokestis buvo taikomas tik piniginėms žmonių pajamoms. Sakyčiau – labai logiškai, kadangi mokesčius reikia mokėti pinigais, natūra gautos naudos neatpjausi ir mokesčių inspekcijai neperduosi. Tačiau ilgainiui, kopijuojant tarptautinę patirtį ir stebint dažniausiai iš darbdavių gaunamą ne tik piniginę, bet ir kitokią naudą, mokesčių rinkėjų apetitas augo. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme buvo numatyta apmokestinti tam tikras pajamas natūra. Pavyzdžiui, pajamas natūra, kai jos gaunamos kaip atlyginimas, pakeičiantis piniginį atlyginimą, taip pat didesnės nei 320 litų vertės dovanos ir prizai, bei kitos įstatyme numatytos pajamos. Buvo sukurtas baigtinis pajamų natūra sąrašas, kuomet įstatyme įvardijama, kas laikoma pajamomis natūra.
Tačiau mokesčių rinkėjų apetitas yra nepasotinamas kaip senutės iš pasakos apie auksinę žuvelę. Nuo baigtinio pajamų natūra sąrašo nuo šių metų pereita prie baigtinio išimčių sąrašo. Pajamomis natūra tapo bet kokia nepiniginė nauda, jei ji nenumatyta kaip išimtis. Išimčių sąrašas trumputis – vos penki punktai. Į ji pateko mažos vertės dovanos ir prizai, darbo drabužiai, įstatymais numatytos darbuotojo sveikatos draudimo įmokos, dažniausiai tėvų už vaikus mokamos įmokos už mokslą, ir darbdavio už darbuotoją mokami mokesčiai. Nuo bet kokios kitos naudos natūra pagal įstatymą priguli mokėti mokesčius, kaip ir nuo pajamų pinigais. Tik štai bėda, kad pajamos pinigais matomos ir išmatuojamos, o natūra – neišmatuojamos, dažnai net nejuntamos. Pavyzdžiui, ar pagalvojate, kad gavote pajamų natūra, kai darbo telefonu kalbėjotės su vaikais? Neabejoju, kad pradžioje mokesčių rinkėjai pasitreniruos su kai kuriais akivaizdžiais dalykais, tokiais kaip automobiliai, o vėliau pereis ir prie mažiau matomų.
Kaip toliau tęsis pajamų natūra apmokestinimo epopėja, tereikia įvertinti finansų ministerijos ir mokesčių inspekcijos fantaziją. Jai pasireikšti įstatymas atvėrė visas duris. Tikėtina, kad bent jau artimiausiu metu daugiausia pajamų natūra bus rasta su darbo santykiais susijusioje srityje – juk šalia gyventojų pajamų mokesčio ten galima susirinkti sveikatos bei socialinio draudimo įmokas. Kompiuteriai, mobilūs telefonai, darbinės virtuvės, netgi spauda, ypač jei tai koks pramoginis priedas prie pagrindinio laikraščio, gali tapti mokestinio mūšio arena. O toliau? Jei biudžetas bus labai kiauras, gal ir nuolaidos parduotuvėse – kodėl gi ne, juk nemokėdamas visos mišrainės kainos žmogus gauna dalį jos kaip pajamas natūra. Naujų mokesčių džinas išleistas iš butelio.
Net ir puikiai suvokiant, kad pajamos gali būti gaunamos ir pinigais, ir natūra, pajamų natūra apmokestinimas nėra nei pagrįstas, nei teisingas. Pirma, šių pajamų administravimas santykinai brangus, lyginant su įplaukomis į biudžetą. Itin didelė administravimo našta tenka įmonių buhalteriams, kurių darbo mokesčių rinkėjai neskaičiuoja. Jei jau apmokestinant pajamas natūra siekiama apmokestinimo neutralumo, tai turėtų būti leista ir mokesčius natūra sumokėti, kaip lažo ir duoklės laikais. Visa Vyriausybė ir Seimas unisonu pasakytų, kad tai visiškai nerealu. Tad kodėl tada pajamų natūra apmokestinimas jiems atrodo logiška ir normalu?
Kas gaunasi iš viso pajamų natūra apmokestinimo šurmulio – daug darbo, daug patikrinimų, daug klaidų, daug bausmių, daug inspektorių, daug klausimų, daug išaiškinimų dėl vertės, ir šnipštas naudos. Greičiausiai taip nutiks, kad darbdavys nuo šių metų nebebus toks maloningas darbuotojui, kaip buvo iki šiol, ir neskubėkite užkabinti jam išnaudotojo etiketę. Labai dažnai mokesčių įstatymai ir darbo kodeksas verčia darbdavį tapti tokiu, kokiu jis savo noru niekada nebūtų. Ir nukentės, kaip visada, žmogus. O apie žmogų tai mokesčių rinkėjai apkritai niekada negalvojo.
Rūta Vainienė, komentaras Lietuvos radijui
