Iranas, reaguodamas į smūgius jo teritorijai, paskelbė apie laivybos nutraukimą per Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir iki 30 proc. pasaulio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD).
„Reuters“ duomenimis, dėl Teherano sprendimo prie sąsiaurio susikaupė ne mažiau, kaip 150 naftos tanklaivių. Analitikai pažymi, kad visiškas laivų judėjimo sustabdymas per šią arteriją gali lemti 10 mln. barelių per parą deficitą, o tai sudaro 10 proc. viso pasaulinio suvartojimo.
Anksčiau pagrindinės naftos kartelio „OPEC+“ narės paskelbė, kad nuo balandžio mėnesio naftos gavybą didins ne anksčiau planuotais 137 tūkst. barelių per parą, o 206 tūkst. barelių per parą. Tačiau „Rystad Energy“ analitikas Jorge Leonas perspėjo, kad sutarto gavybos padidinimo gali nepakakti siekiant užkirsti kelią kainų šuoliui.
Taigi, rinkoje atsiradęs reikšmingas pasiūlos trūkumas gali dar labiau išpūsti naftos kainas, o kartu padidinti degalų, transporto ir kitų energijai jautrių prekių kainas visame pasaulyje.
Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad prieš savaitę mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,46 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,61 Eur/l. Degalinių tinkluose benzino kainos svyravo nuo 1,37 Eur/l iki 1,59 Eur/l, dyzelino – nuo 1,54 Eur/l iki 1,73 Eur/l.
Po smūgių Iranui naftos kainos šovė į viršų 13 proc.
Tarptautinės automobilių asociacijos (AA) prezidentas Edmundas Kingas įspėjo, kad šie sutrikimai gali padidinti benzino kainas visame pasaulyje.
„Neramumai ir bombardavimai Artimuosiuose Rytuose neabejotinai bus katalizatorius, sutrikdantis naftos platinimą visame pasaulyje, o tai neišvengiamai lems kainų kilimą.
Kainų kilimo mastas ir trukmė priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis konfliktas“, – sakė jis.
Kovo 2 d. rytą gegužės mėnesio „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina Londono ICE biržoje padidėjo 13,04 proc. ir piko metu siekė 82,37 JAV dolerio už barelį.
Pastarąjį kartą daugiau nei 82 dolerius nafta kainavo 2025 m. sausio 16 d., kai po staigaus šuolio kaina buvo nukritusi iki 79,38 dolerio už barelį, skelbia „Deutsche Welle“.
Analitikų prognozėmis, užsitęsusio konflikto atveju, kai puolama naftos infrastruktūra ir blokuojami prekybos maršrutai, kaina gali pakilti virš 100 dolerių. Tai reikštų maždaug 37 proc. augimą nuo vasario 27 d.
Sekmadienį naftą gaminančių šalių grupė „Opec+“, kuriai priklauso Saudo Arabija ir Rusija, susitarė padidinti gamybą 206 tūkst. barelių per dieną, kad padėtų sušvelninti kainų kilimą, tačiau kai kurie ekspertai abejoja, ar tai padės.
Ekonomistai ramina: rinkų reakcija nuosaiki
Į situaciją sureagavo ir Lietuvos ekonomistai bei specialistai, kurie įžvalgomis pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus atkreipė dėmesį, kad per savaitgalį buvo baimintasi didesnio kainų šuolio, tačiau situacija kol kas atrodo nuosaiki.
„Po savaitgalio apsišaudymo, nafta šauna aštriai į viršų link 78 dolerių. Rinka įskaičiuoja, kad naftos tiekimas gali būti sutrikdytas kuriam laikui, bet per savaitgalį baimintasi gerokai didesnio šuolio.
Akcijų ateities sandoriai rodo švelnų išsipardavimą (~-1), auksas, doleris ir kitos saugios užuovėjoms brangsta.
Kol kas, vertinant skraidančių raketų kiekį, reakcija nuosaiki ir nepiešia ekstremalaus scenarijaus“, – ramino specialistas.
Tuo metu T. Povilauskas dar vakar prognozavo, kad „Brent“ naftos kaina pasieks apie 85 JAV dolerius už barelį ir rinka laikysis nuomonės, kad įtaka naftos tiekimui yra trumpalaikė.
Visgi jis pritarė V. Šimkui, kad kol kas apie esminę neigiamą įtaką ekonomikai kalbėti – anksti.
„Dar 2024 m. nafta svyravo tarp 70–90 JAV dolerių už barelį, tad kol kaina nepasieks 100 JAV dolerių už barelį ilgesniu laikotarpiu, tol kalbėti apie esminę neigiamą įtaka ekonomikoms nereikėtų.
Irano atstovai teigia, kad sąsiaurio neblokuoja, tačiau normalu, kad vykstant tokiems kariniams veiksmams tanklaivių savininkai mažindami riziką ir atsižvelgdami į GPS trikdžius sustabdė savo laivus, kol situacija bus aiškesnė.
Daugiausiai naftos iš Persijos įlankos šalių keliauja į Azijos valstybes. Kinija pastaraisiais mėnesiais gausiai pildė savo strateginį naftos rezervą (panašu, kad neatsitiktinai), o Saudo Arabija sparčiai didina eksportą (galbūt, irgi neatsitiktinai). Todėl būtent joms dabartinis eismo per sąsiaurį sustojimas labiausiai sujauks naftos tiekimo grafikus.
Šiandien OPEC+ paskelbė, kad didins naftos gavybą 200 tūkst. barelių per dieną, bet šito sprendimo įtaka minimali, nes didesnė dalis Saudo Arabijos ir JAE naftos keliauja per Hormūzo sąsiaurį (Saudo Arabija gali permesti tik dalį krovos per Raudonosios jūros terminalus) ir gali didinti gavybą, tik jeigu galės išplukdyti“, – rašė T. Povilauskas.
Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva („Orlen Lietuva“) pernai apie 45 proc. naftos įsigijo iš Saudo Arabijos. Tai reiškia, kad galimi tiekimo trikdžiai Persijos įlankos regione gali turėti tiesioginės įtakos ir Lietuvos naftos importui bei perdirbimo procesams.
„Nežinau, ar nafta pasiekia Lietuvą iš Raudonosios jūros, ar Persijos įlankos terminalų, bet jeigu variantas antras, tiekimo grafikai irgi gali susijaukti.
Europos Sąjungos valstybėms Saudo Arabija yra penkta pagal dydį naftos importo partnerė, kas nėra kritinis dydis. Jeigu tiekimo grandinių trikdžiai užsitęstų, visada galima naudoti turimus strateginius rezervus“, – samprotavo ekonomistas.
Brangsta ir auksas
Kaip ir tikėtasi, dėl konflikto eskalacijos Artimuosiuose Rytuose pabrango ir auksas. Kovo 2 d. prekybos pradžioje aukso trojos uncijos (apie 31,1 gramo) kaina pasiekė 5393 JAV dolerius, o tai yra 2,2 proc. daugiau nei vasario 27 d. kaina.
Tuo pačiu šio metalo kaina palaipsniui artėja prie rekordinio maksimumo – beveik 5600 JAV dolerių, užfiksuoto sausio pabaigoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
