Nors Europa sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų, ji tebėra priklausoma nuo importo. Konfliktai, tiekimo ar laivybos sutrikimai pasaulyje gali paskatinti naują brangimą ir Europos rinkoje. Lietuvos verslui tai reiškia, kad dujų kainų šuolius derėtų vertinti kaip pasikartojančią riziką, į kurią reikia atsižvelgti sudarant biudžetus ir priimant investicinius sprendimus.
Kada didesnės rinkos kainos pasiekia konkrečią įmonę, priklauso nuo jos dujų tiekimo sutarties. Su biržos kainomis susietas dujas perkantys gamintojai brangimą gali pajusti greitai. Kainą užfiksavusios įmonės turi daugiau laiko prisitaikyti, tačiau, pasibaigus fiksavimo laikotarpiui, jų išlaidos taip pat gali išaugti, jeigu dujos rinkoje išliktų brangios.
Kaip dujų brangimas mažina pelną
Ypač jautri dujų kainoms yra azotinių trąšų gamyba: dujos čia naudojamos ir energijai, ir kaip žaliava amoniakui. Didesnes gamybos sąnaudas patiria ir dujas savo procesuose naudojantys stiklo, statybinių medžiagų ar medienos perdirbimo verslai. Kuo daugiau dujų reikia produkcijai pagaminti ir kuo sunkiau jas pakeisti, tuo didesnę reikšmę įmonės rezultatams turi jų kaina.
Tai iliustruoja hipotetinis pavyzdys. Tarkime, iš kiekvienų 100 eurų pardavimo pajamų gamintojas dujoms išleidžia 10 eurų, kitoms veiklos sąnaudoms – 82 eurų, o likę 8 eurų yra veiklos pelnas. Dujų kainai padidėjus perpus, už tą patį jų kiekį reikėtų mokėti 15 eurų. Jei pardavimo pajamos ir kitos sąnaudos nesikeistų, veiklos pelnas sumažėtų nuo 8 iki 3 eurų.
Kompensuoti išaugusias sąnaudas didesne produkcijos kaina pavyksta ne iš karto. Ilgalaikėse pardavimo sutartyse gali nebūti numatyta galimybė perskaičiuoti kainą. O atėjus laikui derėtis, pirkėjai vertina ir konkurentų pasiūlymus. Eksportuotojams ypač svarbu, ar jų konkurentai turi prieigą prie pigesnės energijos.
Todėl dujų brangimas pirmiausia mažina gamintojo pelną ir galimybes iš jo finansuoti investicijas. Jei gamyba tampa nuostolinga, gali tekti mažinti jos apimtis. Taip energijos kainų šuolis paveikia ir šiandienos rezultatus, ir įmonės galimybes augti ateityje.
Pasirengti verta dar iki kito šuolio
Viena iš galimybių sumažinti šią riziką – investuoti į efektyvesnį energijos naudojimą. Pavyzdžiui, gamybos metu išsiskiriančią šilumą galima surinkti ir panaudoti patalpoms šildyti, vandeniui pašildyti ar grąžinti į gamybos procesą. Toks šilumos atgavimas, procesų optimizavimas ar įrangos atnaujinimas gali sumažinti dujų poreikį nemažinant gamybos apimčių. Mažesnis suvartojimas leidžia taupyti kasdien, o dujoms pabrangus padeda išsaugoti didesnę pelno dalį.
Kartu reikėtų įvertinti, kuriuose procesuose dujas galėtų pakeisti elektra, pramoniniai šilumos siurbliai ar biokuras. Kai kurioms įmonėms daugiau lankstumo suteiktų galimybė rinktis ir naudoti kelias kuro rūšis. Kiekvienos alternatyvos naudą reikėtų skaičiuoti pagal konkrečios gamybos poreikius, reikalingas investicijas ir būsimas eksploatavimo sąnaudas.
Tokiems pokyčiams reikia laiko, todėl juos verta planuoti, kol išaugusios energijos išlaidos dar neriboja finansinių galimybių. O artimiausiam laikotarpiui svarbu įvertinti tiekimo sutarčių kainodarą ir apyvartinių lėšų poreikį: kiek papildomų pinigų reikėtų sąskaitoms apmokėti, jei dujos kelis mėnesius kainuotų gerokai daugiau.
Vietinė energija plečia pasirinkimą
Įmonių galimybės mažinti dujų poreikį priklauso ir nuo prieinamų alternatyvų Lietuvoje. Todėl pramonės konkurencingumui svarbi tolesnė vietinės elektros ir biometano gamybos plėtra.
Vėjo ir saulės elektrinių gaminama elektra gali pakeisti dujas ten, kur gamybos procesus techniškai ir ekonomiškai pagrįsta elektrifikuoti. Tam kartu reikalinga tinklų ir energijos kaupimo plėtra. Procesuose, kuriuose būtinos dujos, alternatyvą suteikia iš žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų bei šalutinių produktų gaminamas biometanas. Jo patrauklumą konkrečiai įmonei lemia kaina, prieinami kiekiai ir tiekimo sąlygos.
Pasaulinių dujų kainų Lietuvos gamintojai nekontroliuoja, tačiau gali mažinti savo priklausomybę nuo jų svyravimų. Efektyvesnė gamyba ir platesnis energijos šaltinių pasirinkimas padeda išsaugoti pelningumą bei lėšas plėtrai net ir energijai brangstant. Būtent toks pasirengimas ilgainiui tampa konkurenciniu pranašumu.
Komentaro autorius – „Swedbank“ Nekilnojamojo turto ir energetikos klientų skyriaus vadovas Arvydas Račkus.
