Savus pinigus išleisti – užduotis nesudėtinga, tačiau kaip uždirbamas pajamas protingai paskirstyti, kad jos neviršytų išlaidų, geba toli gražu ne kiekvienas.

Verslas miršta pabandžius tik kartą

Finansinis raštingumas žmogui reikalingas kiekviename gyvenimo etape: nesvarbu, ar esi tik mokyklinukas su 2 litais kišenėje, ar pradedantysis verslininkas, turintis kelis šimtus tūkstančių banke. Anksčiau ar vėliau ateina akimirka, kai tenka spręsti, kaip ir kur pinigus išleisti ir ką pasirinkti būtų protingiausia.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidento Šarūno Frolenko samprotavimu, finansinis švietimas turėtų būti siejamas ne tik su mokymusi mokykloje ar universitete, bet ir lydėti žmogų visą gyvenimą.

„Finansinis raštingumas yra tarpdisciplininis dalykas, jo negalima tiesiog imti ir išmokti. Finansai mus supa visur ir visada: vienu atveju jie gali apimti globalius dalykus, kitu – spręsti kasdienes problemas. Deja, Lietuvoje neturime mokymosi visą gyvenimą strategijos“, – apgailestavo jaunimo organizacijų atstovas, skaitydamas pranešimą „Swedbank“ surengtoje konferencijoje „Gyventojų finansinis raštingumas – problemos ir perspektyvos“.

Anot pranešėjo, įvairių apklausų duomenimis, lietuviai pagal verslumą mažai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau retas jų sugeba pradėtą verslą plėtoti.

REKLAMA

„Eurobarometro apklausos rodo, kad lietuviai yra vieni tų, kurie dažniausiai pradeda verslą, tačiau jis dažnai žlunga, tad antrą kartą bandyti nebesiryžtama“, – dėstė Š. Frolenko.

Tam, kad situacija iš esmės keistųsi, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidento svarstymu reikalingas ir kitoks valstybės požiūris.

„Finansinis raštingumas neturi būti klausimas, kuris lieka paribėse. Jis turi būti iškeliamas ir sprendžiamas“, - teigė Š. Frolenko.

Nenoras mokytis gimsta iš nenoro stengtis

Socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie žmonių norą išmokti valdyti savo finansus, priminė, kad kiekvienas žmogus turi poreikius, vertybes ir nuostatas.

„Žmogaus poreikiai valdomi dviem būdais: baimėmis ir intencijomis. Mokytis yra vienas žmogaus poreikių, tačiau jo neformuojame, todėl šis poreikis yra menkai išplėtotas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Jo teigimu, idealiausiu atveju minėtiems poreikiams plėtoti turėtų būti suformuota valstybinė sistema. Deja, šiuolaikinių mokyklų švietimo sistema tam visiškai netinkama, nes yra pasenusi. „Tai lyg XIX amžiaus mokykla“, – neslėpė B. Gruževskis.

Anot jo, šiuolaikinės švietimo sistemos pagrindą turėtų sudaryti noras, motyvacija, žmogaus vertybių sistema, jo unikalumas.

„Vartotojiškoje visuomenėje pamiršome tokį dalyką kaip pastanga. Pasitenkinimą lemia pastanga, o ne turėjimas. Pamirštame, kad pastanga skatina turėjimą. Lygiai taip pat ir taupymą galime skirti vartojimui ir investicijoms. Žmogų reikia ugdyti pastangai, – siūlė pašnekovas ir čia pat pateikė idėją, kaip vaikai galėtų būti mokomi uždirbti pinigus. - Tai galėtų būti banko ir savivaldybės projektas. Vasarą vaikai galėtų dirbti su savivaldybės priežiūra, o uždirbtų pinigų dalį pasiliktų sau, dalį investuotų. Tokiu būdu kiek daug būtų padaryta: vaikai dirbtų ir atliktų naudingą darbą, o investavę pinigus lavintų savo finansinį raštingumą. Tai būtų vaikui ir pramoga, ir darbas, ir atsakomybė. Viskas yra susiję. Mokymasis nėra kaip sniegas gegužės mėnesį, tai yra sistema, jai reikia tinkamos aplinkos, tikslų“, - kalbėjo B. Gruževskis.

REKLAMA

Supratimą skatina paprastumas

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus atkreipė dėmesį, kad  informacijos apie finansus apstu yra internete, todėl tie, kurie geba gerai ją apdoroti, tikrai neturi jokio vargo. Tačiau mažiau įgudusiems vartotojams, kurių yra dauguma, yra labai svarbus girdimos informacijos paprastumas ir suprantamumas.

„Nenoras mokytis yra viena priežasčių, kodėl girdimą informaciją lengviau atmesti negu ją priimti. Žmonės arba nemato naudos, ką aš gausiu, jeigu informaciją naudosiu, arba jie bijo, kas bus, jeigu išmokti nepavyks“, - pagrindinius motyvus, kodėl ne visi žmonės noriai imasi mokytis finansinio raštingumo vardijo S. Bartkus.


Rašyti komentarą...
K
Kęstas
2011-05-02 17:01:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
„Mes negalime patenkinti eksporto poreikio, nes neturime kreditų“, – teigia LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigitas Besagirskas.

Ką galvoja skandinavų bankai, smaugdami Lietuvos verslus kreditų trūkumu? Ar jie galvoja, kaip Lietuvos bankų asociacijos vadovas Kropas, kad tie Lietuvos verslai yra pernelyg silpni, todėl neverti finansavimo? Ar jie galvoja, kad Lietuvos verslai yra potencialūs skandinavų verslų konkurentai, esantys tame pačiame pasaulio regione, todėl naikintini. Tai, kad bankai primetė mūsų jaunimui afrikietiškas paskolų už studijas sąlygas, verčia manyti, kad konkuravimas yra pagrindinis motyvas.

Tai geras darbas mūsų saugumiečiams, finansų specialistams bei žurnalistiniams tyrimams. Ar egzistuoja monopolinis susitarimas tarp skandinavų bankų, tyčia smaugiantis mūsų verslus?
Atsakyti
0

n
nustebusi
2011-05-03 10:13:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gaila, nėra socialinių reklamų kaip protingai leisti pinigus. Tik sočiai reklamų kaip juos negalvojant leisti.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų